Ketvirtiniame žurnale „Kelionė“ įgyvendinant projektą „Stabtelėjimai“ siekiama skatinti visuomenę vertybinių pasirinkimų akivaizdoje pasitekti kritinį mąstymą ir išlaisvinti kūrybiškumą, atveriantį kelią į minties laisvę ir toleranciją. Refleksija, analizė, lėtas skaitymas ir gilūs pokalbiai žurnale matomi kaip atsvara greitam vartotojiškumui.
Projektą „Stabtelėjimai“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“.
Vytautas Toleikis. „Man įdomu tai, kas į mane nepanašu“
Apie varlinėtojo, o paskui ir jaunojo skaitytojo pasaulį, atsivėrusį „sėkmingai“ susilaužius koją, elektriko karjerą, galiausiai pasibaigusią pedagogikos studijomis Vilniuje, ypatingą meilę žydų tautai, tikėjimo kelionę ir gyvenimą keičiančius susitikimus.
Aušra Mockuvienė. Toksiniai santykiai saldūs alkstantiems meilės
Įsivaizduokite alkstantį žmogų, kuris jau seniai nieko neturėjo burnoje. Kiekvienas paprasčiausio batono kąsnis jam bus saldus kaip paties geriausio konditerio iškeptas tortas.
Laura Sintija Černiauskaitė. Būti amžėjančia moterimi
Giliai kūno smėlyje retsykiais pajuntu užpustytą avinėlį, tokią savą, smulkią, beginklę jo griaučių architektoniką. Ir manyje štai atsikartoja tas keistas, ne sykį iš vyresniųjų girdėtas: kūnas senyn, o vaiko viduje daugyn.
Oskaras Koršunovas: „Laisvas žmogus yra atviras gėriui“
„Mano karjeros pradžioje buvo labai daug pasipriešinimo. Labai daug. Nuo mėginimų nuimti spektaklius iki nuolatinės kritikos. Turbūt nėra tokio režisieriaus Lietuvoje, kuris būtų tiek kritikuotas.“
Daiva Čepauskaitė: „Supratimas, kad kūrybai reikia dirgiklių, keičiasi su amžiumi ir branda“
Ar savo laiku pasitraukus iš aktorystės dabar ji, stebėdama repeticijas, pačiõs scenõs nėra žadinama kaip aktorė? „Aktorystės patirtis man pasitarnauja rašant, ir to visiškai pakanka“, – sako Daiva.
Jūratė Micevičiūtė. Per kančias į žvaigždes: katalikų „mazochizmas“, savigailos mada ir (ne)auginanti kančia
Kančios tema tokia kebli, kad teologai – tiek galvoti biblinio Jobo bičiuliai, tiek mūsų amžininkai – bejėgiškai skėsteli rankomis ir paskelbia skausmą ne mažesniu slėpiniu už patį Dievą.
Agnė Žagrakalytė. Pasaka beginių arba Ekskursija su stabtelėjimais
Užeikite, čia vyksta viduramžių ekskursija. Užsukite, čia tokie viduramžiai, kur jau mažiau dūmų, mat neseniai, nuo XI a., išrandamas dūmtraukio kaminas, taigi ir židinys, prie kurio gera visiems susirinkus šildytis ir pasakas sekti.
Jurga Dapkevičienė. Pabučiuok varlę, apkabink pabaisą. Apie žmogaus virsmą ir tikrumo paiešką
Ar atsimenate save, kokie buvote prieš penkerius, dešimt, penkiolika, dvidešimt metų?.. Kai buvote jaunuolis, paauglys, vaikas?.. Ar jaučiatės esąs tas pats žmogus?..
„Mano užduotis – padėti pasijausti labiau žmogumi“. Pokalbis su ses. Dominyka Violeta Slepikaite, DP
Kaip s. Dominykos širdyje užgimė pašaukimas rūpintis silpniausiais? Kaip per šią tarnystę ji prisijaukino mirtį ir kokias pamokas bei dovanas gauna iš ligonių, kurių palatas vadina Dievo apsireiškimo vietomis?
Apie mažiausią pasaulyje kaukę – klouno nosį. Pokalbis su Juste Liaugaude
„Pirmasis apsilankymas? Jautri patirtis… O Lietuvos sveikatos sistemoje tai buvo ir stiprus lūžis – juk ligoninės mūsų visai nenorėjo įsileisti“, – sakė Justė.
Ligita Ryliškytė, SJE. Esame ne tik kūnas. Kaip atliepti dvasinius ligonio poreikius?
Vietoj kartėlio – gili vidinė įžvalga, vietoj kaltinimo – dėkingumas už daugybę Dievo meilės ženklų, parodytų ir per artimuosius, ir per pašaliečius, ir per medikus.
Pokalbis su Rūta Katiliūte. Spalva yra visa ko esmė
„Visada stebiu šviesą, spalvas, tai man yra visa ko esmė, pagrindas. Ir visus jausmus savo kūryboje išreiškiu tik per spalvas. Esu sugadinta, matau spalvomis.“
Kun. Arnoldas Valkauskas. „Neturėdami tikėjimo koordinačių tampame nelaimingi“
„Žmonės siekia daugybės dalykų ir jaučia nerimą, nes yra „įsodinti“ į netikras prasmes. Mūsų širdis tai jaučia. Karo kapeliono darbas yra paklausti šių paprastų klausimų – kokia tavo koordinačių sistema? Kas tau pirmoje vietoje?“
Simonas Schwarzas. Didžioji pornografijos apgavystė
Seksualinis elgesys – tabu tema: paprastai tai laikoma asmeniniu žmogaus reikalu, kurio viešai aptarinėti nepriimtina. Kol neiškyla padariniai, žalojantys ne tik patį žmogų, bet ir griaunantys artimųjų, draugų, kolegų gyvenimus, neigiamai veikiantys visuomenę.
Rasa Samuolytė. „Duoti atsikąsti savo obuolio“
„Vis labiau patiriu, kad nėra nereikšmingų pokalbių, nėra nereikšmingų dalykų. Pokalbis apie nieką, apie tai, ką jau šimtą kartu su tuo pačiu žmogumi kalbėjaisi, yra vertingas tuo, kad tu ir vėl su tuo žmogumi gali būti.“
Agnė Žagrakalytė. Karingi šventieji ir karo kapelionai: laiminantys ir palaimintieji
Pirmaisiais Bažnyčios amžiais atsirado nemažai kankinių – kareivių, kuriems netrukus priskirta globoti įvairius kariuomenių dalinius.
Pokalbis su Stasiu Eidrigevičiumi. Laiminga Stasio akimirka
„Kūryba turi sklisti, kad pasaulis ją pamatytų, įvertintų, kviestų. Tačiau šis reiškinys yra sudėtingas.“
Jūratė Micevičiūtė. Sovietinės buities ir meno pilkuma gražiajame Dievo pasaulyje
Visose sovietijose žmonės nuo mažens išmoksta neišsiskirti: atrodyti „kaip visi“, susilieti su minia, likti nepastebėtam.
Gabrielius E. Klimenka, OP. Jėzaus Kristaus išgyvenimo įgūdžiai
Gyvenimas senovės Palestinoje buvo kupinas iššūkių, ir net paprasti žmonės, tarp jų ir Jėzus, turėjo mokėti svarbių išgyvenimo įgūdžių.
Birutė Jonuškaitė. Tarp Jono ir Adomo
Lietus pasitinka ir krikštija kiekvieną gyvastį, ragindamas ją stieptis į saulę ir augti. Klusniai kalasi daigas, praplyšta pumpuras, atsiveria žiedas.
Jūratė Micevičiūtė. Ar katalikui dera siekti sėkmės versle?
Jei visas šis paveldas – tik naivuolių paikumo ir / ar gudragalvių nuodėmės vaisius, tai kodėl tiek daug šventųjų išsiskyrė neįtikėtinu gebėjimu skaičiuoti ir itin pelningai naudoti pinigus?
Jurgita Jasponytė ir Marius Burokas. Matyti saulėlydžius ir saulėtekius
Du poetai. Skirtingi ir tuo pačiu – labai panašūs. Bet argi kitaip Jurgita Jasponytė ir Marius Burokas galėtų išbūti šalia vienas kito ir sunkiausiomis dienomis, ir nepaprastos laimės akimirkomis?
Dievas neveda ramiomis magistralėmis. Pokalbis su nuncijumi arkivysk. Georgu Gänsweinu
Naujasis nuncijus šypsosi sakydamas, kad Dievo vedimas tikrai neprimena ramaus važiavimo magistrale, tačiau džiaugiasi sulaukęs netikėto pasiūlymo vykti į Lietuvą.
Tapti bičiuliu: savanorystė saugomose teritorijose
Iki šiol aktyviausiomis išlieka savanorių grupės iš įvairių šalies įmonių. Vis dažniau darbdaviai suteikia darbuotojams pasirinktą skaičių apmokamų darbo dienų per metus, kurias jie gali išnaudoti savanorystei pasirinktoje srityje.
Depresija: kaip padėti sergančiai sielai? Pokalbis su Antanu Mockumi
Kai stipriai serga siela, stinga jėgų net išlipti iš lovos. Tačiau artimieji ne visada suvokia, kad depresija – ne tinginystė, o liga. Raginimai „eiti ir kažką daryti“ nepadės.
Po saldžių dūmų uždanga – naujas priklausomybių drakono veidas. Pokalbis su toksikologu Robertu Badaru
Kalbėdami apie priklausomybes vis dar dažniausiai galvojame apie alkoholį ar narkotikus. Tačiau tai – tik lašas jūroje turint omenyje priklausomybes sukeliančias naujas psichoaktyviąsias medžiagas.
Jūratė Micevičiūtė. Kartu ar po vieną: kiek mokame už bendrystę ir… ar dar sutinkame mokėti?
Tuo pat metu būti atskirai ir kartu įmanoma kvantinėms dalelėms, bet ne žmonėms, tačiau mes, žinoma, norime džiaugtis abiem: ir atskirumo teikiama laisve, ir bendrystėje išgyvenamu saugumu.
Pokalbis su Domu Žeromsku. Būti tiltu
„Lietuvoje esu mažai kam įdomus iki tol, kol išgirsta mane grojantį“, – sako Domas Žeromskas – jaunosios kartos džiazo pianistas ir kompozitorius, šiuo metu studijuojantis ir kuriantis Bostone.
Agnė Žagrakalytė. Relikvijų mados ir apgavystės, viduramžių stebuklai ir šventoji pokštininkė
Bažnyčia sako, kad relikvijos nėra kokie stebuklingi – magiški – dalykai. Šv. Tomas Akvinietis rašė: „Gerbdami šventųjų relikvijas […] mes negarbiname bejausmio kūno, kaip kūno, bet gerbiame tai dėl sielos, kuri buvo su juo susijusi ir kuri dabar pas Dievą džiaugiasi.“
Regimantas Tamošaitis. Kelionės šiapus bei anapus
Gamtoje pamiršdavai visą tą komunistinę smarvę, sklidusią iš Maskvos per visus medijų kanalizacijos kanalus. Miškas, upė, paukščiai, žuvys – štai kur ir su kuo jausdavausi gerai, štai kur būdavau laisvas, tikras ir, matyt, laimingas.
Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė. Neprisirišti nė prie vienos tradicijos
Pašnekovė su „Kelionės“ skaitytojais dalijasi išbandymų kupina savo gyvenimo istorija, kuri – tarsi pamoka niekada nepasiduoti ir nenustoti šypsotis.
Pokalbis su prof. Laima Bulotaite. Priklausomybės: susitelkti ties žmogaus skausmo patirtimi
Probleminis, kompulsyvus interneto naudojimas, priklausomybė nuo interneto ir žaidimo internete sutrikimas – naujas, sparčiai plintantis ir globalų susirūpinimą keliantis reiškinys.
Pokalbis su Kirilu Glušajevu. „Kai pamatai save tikrą, gali susikurti naują „Aš“
K. Glušajevas iš savo patirties žino, kad polinkis į priklausomybę atsiranda norint numalšinti nerimą. Tačiau kas būtų, jei tiesiog išmoktume drąsiai žengti į neapibrėžtumą, užuot jo vengę?
Agnė Žagrakalytė. Belgiškos pasakos apie stebuklingas statybas
Mūsų laikais tokių stebuklų nebenutinka tikriausiai dėl to, kad padaugėjo triukšmo, trukdančio išgirsti angelų giesmes, nes nenorėčiau tikėti, kad jie staiga liovėsi giedoję.
Naujas Maltos ordino etapas Lietuvoje: grįžta riterių ir damų laikai
Išgirdus žodį „ordinas“ ir „riteris“ vaizduotė mus paprastai nukelia į romantiškuosius viduramžius. O ar yra riterių šiandien? Neseniai, 2024-ųjų spalį, šeši lietuviai tapo… tikraisiais Maltos ordino nariais, kurie laikomi riteriais.
Pokalbis su s. Agne Birute Gučaite, SJE. Kalnuose per viską kalba Dievas
Sesuo šypsosi pasakodama, kad sovietmečio gilumoje šios ekspedicijos buvo puikiausia evangelizacijos priemonė, daugybei žmonių padėjusi atrasti kelią į Bažnyčią.
Antanas Šimkus. Iš nepertvarkyto pasaulio
Nuo ankstyvo ryto keiksmažodžių liūtis vietoj prologo, vos spėji užsidaryti langą. Vėliau burzgimas, urzgimas, savivarčių gainiojimas šen bei ten – po mūsų, po gretimą kiemą, ant pievutės, šaligatvio – pramaišiui su mėginančių išvykti į darbą ar darželius kaimynų pypsėjimais.