Tekstai

„Kelionė“ 2023 m. Nr. III (27) Saulėlydis. Įvairiomis spalvomis mirguliuoja Raibenio ežero paviršius, prie lieptelio pririšta savo kelionės ramiai laukia valtis, o pakrantėje tarsi pasakų namelis stovi žaliai raudona sodyba, pavadinimu „Toli“. Dar einant keliu pasitinka Indrės Gruodienės pasodintas visų Lietuvoje augančių medžių parkas, kuriame ji ketina vesti edukacijas vaikams, […]

„Kelionė“ 2021 m. Nr. II (18) Šiame straipsnyje, kurį rengiau remdamasis kun. Fabio Bartoli tekstu apie dvasios tėvystę („Hai bisogno di un padre spirituale? Qual è quello giusto per te?“, it.aleteia.org) ir kitų autorių mintimis, noriu pakviesti Jus pamąstyti apie dvasios tėvo vaidmenį mūsų gyvenime ir apie tai, kokiais kriterijais […]

„Kelionė“ 2023 m. Nr. II (26) Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje. Negesinkite dvasios! Neniekinkite pranašavimų! Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite! Susilaikykite nuo visokio blogio! (1 Tes 5, 16–19) Vieną pavasario naktį beatgimstančioje Lietuvoje teko praleisti Kryžkalnio autobusų stotyje. […]

„Kelionė“ 2023 m. Nr. III (27) Sveiki, Dievo numylėtiniai! Čia aš. Susipažinkime artimiau. Mus, žinoma, jau ne kartą esate sutikę, o dar daugiau girdėję: dieną, vakarą, mažiau naktį, o labiausiai ankstų rytą. Paprastai nesame įkyrūs ar tuo labiau piktybiški, dažnai baukštūs, o tiksliau – apdairūs, kaip ir jūs – eiliniai šios žemės […]

„Kelionė“ 2023 m. Nr. II (26) Laura Sintija Černiauskaitė (g. 1976) mums pažįstama kaip rašytoja, prozininkė, o drauge – savo tikėjimą liudijanti Kristaus tikinčioji. „Daugybę metų tai buvo paslėpta mano misija, o dabar tą galiu daryti atvirai!“ – sako rašytoja, kalbėdama apie naujausią savo knygą „Džiaugsmynas“, kurios bent dalį autorystės ji priskiria… […]

„Kelionė“ 2022 m. Nr. IV (24) Skaitykite pirmąją ir antrąją teksto dalis. Tai paskutinė tinklaraštininko Marko Mansono straipsnio apie poros santykius dalis. Dvi ankstesnes galite rasti žurnaluose „Kelionė“ 2022 m. nr. II (22) ir nr. III (23). Išmokite atleisti Kai suprasite, kad esate dėl ko nors teisūs – patylėkite. Būsite teisūs […]

Žurnalas Kelionė 2022 m. Nr. III (23) Ar pastebėjote, kad jūsų pokalbiai su tam pačiam idėjiniam „burbului“ nepriklausančiais žmonėmis vis nusirita į debatus apie tai, kodėl turime vykdyti vyriausybės potvarkius, kuriuos laikome kvailais, ir sutikti su eiliniu valdžios priimtu įstatymu, neatitinkančiu mūsų etinių įsitikinimų? Dar karščiau ieškome argumentų, kodėl turime […]

„Meno žmonės turi nepavargti nuolatos kartoti, kalbėti apie tikrus dalykus, o tai yra tikras Sizifo darbas: stumi tą akmenį į kalną, o jis ir vėl nusirita. Į šią žemę visi ateiname tam, kad dirbtume savo juodą darbą. Ateiname būti sizifais“, – sako aktorius, režisierius, pedagogas, teatro ir kino legenda Valentinas Masalskis.

Žurnalas Kelionė 2023 m. Nr. I (25) Senovės žmonėms šviesa anaiptol nebuvo savaime suprantamas dalykas: nuolat susidurdami su nakties pavojais, jie mokėjo deramai ją branginti. Daugelyje kultūrų gyvavo paprotys vakarais nuo titnagu įskeltos kibirkšties uždegus namų žiburius dėkoti už šviesos dovaną. Žydai, užslinkus vakaro sutemai, uždegdami žvakę kalbėdavo palaiminimo maldą, […]

Andrejus Iljinskis (1949) ir Olena Sagayda (1969) – menininkų iš Ukrainos pora, maždaug prieš metus į Lietuvą pasitraukusi nuo jų šalyje rusijos vykdomo karo. Vos atvykę abu menininkai aktyviai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį lauką ir tapo jo dalimi. Andrejus Iljinskis, žymus ukrainiečių skulptorius, Lietuvoje per metus surengęs net tris personalines parodas. […]

Pamažėle dvelkiant pavasariui pasirodė pirmasis šių metų žurnalo „Kelionė“ numeris, kuriame kalbama apie vilties šviesą, pergalinčią tamsumas.

„Kelionė“ 2022 m. Nr. I (21) Tai antroji tinklaraštininko Marko Mansono straipsnio, kuriame pristatomi daugiau nei pusantro tūkstančio „gyvenančių ilgai ir laimingai“ porų patarimai, dalis. Pirmąją skaitykite ČIA. Kalbėkitės atvirai apie viską, ypač – apie skaudžius dalykus Mes visada kalbamės apie tai, kas mus erzina kitame, tarpusavyje, o ne su kuo […]

„Kiekvieną rytą atsikeldavau beprotiškoje įtampoje, nes žinojau, kad šią dieną reikės grąžinti kurią nors skolą, o pinigų neturėjau. Viską, ką pasiskolindavau, iškart pralošdavau. Kiekvieną naktį eidamas miegoti galvodavau apie tai, kad būtų puiku daugiau nebeatsikelti. Nebegalėjau daugiau pakelti mane slegiančių sunkumų.“

Petras Plumpa (g. 1939) – svarbus Lietuvos pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvis, disidentas, publicistas. Sovietmečiu aktyviai kovojo už žmogaus teises, leido, platino draudžiamą literatūrą, įskaitant ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. Už antisovietinę veiklą ne kartą nuteistas ir kalintas Mordovijos, Permės lageriuose.

„Pažiūrėk, kiek pasaulyje medaus!“ – savo pacientus, turinčius problemų su savižala, dažnai kviečia psichologė Dalia Fediajevienė. Pasak jos, kai žmogus atranda savo gyvenimo „medų“ – mėgstamą prasmingą veiklą, tikrus gilius santykius, dvasinį maistą, savižala tampa nebeaktuali.

„Galime keliauti kojomis, galime – ir širdimi, mintimis: skaitydami, versdami puslapius, po truputėlį vis labiau tobulėdami, daugiau pažindami“, – sakė Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis susitikimo su žurnalo „Kelionė“ kūrėjais bei herojais metu.

Žvelgiu į save gilyn ir nerandu dugno… Mintimis siekiu absoliučiai visur, joms nėra jokių užkardų… Mano vaizduotė yra kuriančioji galia, ir ji tikrai veikia. Esu begalinė?.. Erdvi – tai jau tikrai. Esu, o galėjau ir nebūti… Ar tikrai galėjau?..

Radikalus svorio netekimas – tik išorinis nervinės anoreksijos požymis, ledkalnio viršūnė. Po vandeniu slypi kur kas daugiau – gilios psichologinės problemos, žaizdos. Valgymo sutrikimų pavadinimas apgaulingas, tarsi sakantis, kad čia tėra sutrikęs valgymas. Iš esmės – tai sutrikęs žmogus, kuris savo gyvenimiškas problemas sprendžia lėkštėje,

Pasirodė naujas žurnalo „Kelionė“ numeris, kuriame šįkart – apie aistrą gyventi, drąsą klausytis širdies ir dorybes, ant kurių laikosi pasaulis. Žurnalo skaitytojai šiame numeryje ras gausiai iliustruotą pokalbį su alpinistu Sauliumi Damulevičiumi, kuris sako daug metų mėginęs atsakyti į klausimą, kodėl rizikuodamas gyvybe leidžiasi į pavojingus kalnų žygius ir nebegali […]

„Vasario pūga. Mokytojukas plasnoja į darbą.“ Yra toks Henriko A. Čigriejaus eilėraštis: gražus, graudus ir čia tinkantis, mat labai noriu jums papasakoti apie vieną šventąjį, kuris buvo… mokytojukas. Aš nesišaipau, spręskite patys: štai aštuoniolikmetis mokytojas, kuriam paskiriama septintokų, dvylikmečių klasė. Berniukai stūgauja, šaiposi, neklauso, yra nevaldomi. Ar nutinka stebuklas, ar būsimasis šventasis tą besarmačių gaują nuramina?