Vilties metai mus kviečia žvelgti kitaip – nepaneigiant siaubo, bet kartu įsižiūrint į vilties daigus, dygstančius pro griuvėsius.
Kelionė
Tapti bičiuliu: savanorystė saugomose teritorijose
Iki šiol aktyviausiomis išlieka savanorių grupės iš įvairių šalies įmonių. Vis dažniau darbdaviai suteikia darbuotojams pasirinktą skaičių apmokamų darbo dienų per metus, kurias jie gali išnaudoti savanorystei pasirinktoje srityje.
Valdas Mackela. Apie pavargusius krikščionis
Kartais kyla klausimas: ar krikščionims reikėtų rūpintis klystkeliais? Kartais, manau, geriau apie juos net nežinoti.
Depresija: kaip padėti sergančiai sielai? Pokalbis su Antanu Mockumi
Kai stipriai serga siela, stinga jėgų net išlipti iš lovos. Tačiau artimieji ne visada suvokia, kad depresija – ne tinginystė, o liga. Raginimai „eiti ir kažką daryti“ nepadės.
Po saldžių dūmų uždanga – naujas priklausomybių drakono veidas. Pokalbis su toksikologu Robertu Badaru
Kalbėdami apie priklausomybes vis dar dažniausiai galvojame apie alkoholį ar narkotikus. Tačiau tai – tik lašas jūroje turint omenyje priklausomybes sukeliančias naujas psichoaktyviąsias medžiagas.
Per stebuklą likęs gyvas. Partizano Juozo Jakavonio-Tigro pasakojimas
Bunkeris buvo mūsų kieme. Dažnai vyko kratos. Vieną kartą net 60 kareivių kratė. Bet taip Dievas davė, kad nesugavo.
Jūratė Micevičiūtė. Kartu ar po vieną: kiek mokame už bendrystę ir… ar dar sutinkame mokėti?
Tuo pat metu būti atskirai ir kartu įmanoma kvantinėms dalelėms, bet ne žmonėms, tačiau mes, žinoma, norime džiaugtis abiem: ir atskirumo teikiama laisve, ir bendrystėje išgyvenamu saugumu.
Pokalbis su Domu Žeromsku. Būti tiltu
„Lietuvoje esu mažai kam įdomus iki tol, kol išgirsta mane grojantį“, – sako Domas Žeromskas – jaunosios kartos džiazo pianistas ir kompozitorius, šiuo metu studijuojantis ir kuriantis Bostone.
Agnė Žagrakalytė. Relikvijų mados ir apgavystės, viduramžių stebuklai ir šventoji pokštininkė
Bažnyčia sako, kad relikvijos nėra kokie stebuklingi – magiški – dalykai. Šv. Tomas Akvinietis rašė: „Gerbdami šventųjų relikvijas […] mes negarbiname bejausmio kūno, kaip kūno, bet gerbiame tai dėl sielos, kuri buvo su juo susijusi ir kuri dabar pas Dievą džiaugiasi.“
Regimantas Tamošaitis. Kelionės šiapus bei anapus
Gamtoje pamiršdavai visą tą komunistinę smarvę, sklidusią iš Maskvos per visus medijų kanalizacijos kanalus. Miškas, upė, paukščiai, žuvys – štai kur ir su kuo jausdavausi gerai, štai kur būdavau laisvas, tikras ir, matyt, laimingas.