Projektas „Prisilietimai“

Kalbamės apie prasidedančios vasaros žavesį ir tai, kad esame laisvi pasirinkti realybę, kurioje išties norime gyventi. Ne prabėgti, ne užklysti, ne stabtelėti, o būti, kvėpuoti ir jaustis reikalingam.

Sveiki atvykę į Šventųjų polikliniką! Pradėsiu pažadais ateičiai, papasakodama, kas į šį straipsnį netilpo.

Kodėl dvyliktasis apaštalas (visada paskutinis apaštalų sąrašuose) populiarumu pranoksta net pirmąjį (šv. Petrą)?

Kas kas? Pranciškus?.. Nebepamenu, kada apie Tave išgirdau pirmą kartą. Na, žinai, kaip nutinka tiems, kurie ankstyvoje jaunystėje ne tik kad nevaikšto į bažnyčią, bet ir gyvena visai kitais reikalais.

Apsilankymai Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje visuomet paliečia giliau nei patogu ir labiau nei tikiesi. Tai skyrius, kur daug skausmo, baimės, bejėgystės, neatsakomų klausimų ir tuo pat metu – vilties ir tikėjimo, tikrumo ir tylos.

„Kelionė“ 2026 m. Nr. III (39) „Lietuvių kapinės JAV yra tarsi laiko kapsulė“, –  sako Vilius Žalpys, už Atlanto gimęs lietuvis, jau daug metų besirūpinantis tautiečių atminimo išsaugojimu. […]

„Esu nuostabiai padarytas“, –  šie Šventojo Rašto žodžiai Aistei Kriukelytei labai reikšmingi. Studijuodama kūno ir judesio terapiją ji ieškojo sąsajos tarp to, ką mokėsi, ir tikėjimo.  

Menininkės darbai kalba apie atmintį, laisvę, pasipriešinimą, moters patirtis ir kūną. „Manau, kad kurti santykius tarp žmonių reikia laiko, o rankdarbis šią mintį mums grąžina“, – sako kūrėja. 

Prisimenu ją taip ryškiai, lyg būtų neišblėsusi nuo tos akimirkos, kai ją išvydau. Sunku apibrėžti jos spalvą; galima teigti, kad ji apima visus aukso atspalvius – nuo šviesaus iki tamsaus ir beveik juodo, pamarginto žaliais obelų lapų šešėliais.

Ką reiškia būti mama, turint būrį vaikų, kai tavo namų durys atlapotos? Kai šalia – ir pasaulio nuvargėliai, ieškantys kelio švieson. Ir ūkis. Ir amžinai dėl Dangaus Karalystės nerimstantis vyras?..