Projektas „Prisilietimai“

Manto interviu retsykiais praslysta drąsus ir atviras prisipažinimas, kad jo gyvenimo pamatą laiko Dievas. Ir kad tik Jo glėbys barsto didžiausias dovanas: žmoną Ievą, keturis jų vaikus – Beną, Herkų, Upę ir Mortą, galimybę kurti muziką, ją atlikti, vaidinti teatre ir kine.  

Meistras Ekhartas yra prasitaręs, kad jei praleistų užtektinai laiko su mažiausiu padaru, pvz., vikšreliu, jam niekad nereiktų ruošti jokio pamokslo, nes kiekvienas kūrinys yra kupinas Dievo.

Kalbamės apie prasidedančios vasaros žavesį ir tai, kad esame laisvi pasirinkti realybę, kurioje išties norime gyventi. Ne prabėgti, ne užklysti, ne stabtelėti, o būti, kvėpuoti ir jaustis reikalingam.

Sveiki atvykę į Šventųjų polikliniką! Pradėsiu pažadais ateičiai, papasakodama, kas į šį straipsnį netilpo.

Kodėl dvyliktasis apaštalas (visada paskutinis apaštalų sąrašuose) populiarumu pranoksta net pirmąjį (šv. Petrą)?

Kas kas? Pranciškus?.. Nebepamenu, kada apie Tave išgirdau pirmą kartą. Na, žinai, kaip nutinka tiems, kurie ankstyvoje jaunystėje ne tik kad nevaikšto į bažnyčią, bet ir gyvena visai kitais reikalais.

Apsilankymai Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje visuomet paliečia giliau nei patogu ir labiau nei tikiesi. Tai skyrius, kur daug skausmo, baimės, bejėgystės, neatsakomų klausimų ir tuo pat metu – vilties ir tikėjimo, tikrumo ir tylos.

„Kelionė“ 2026 m. Nr. III (39) „Lietuvių kapinės JAV yra tarsi laiko kapsulė“, –  sako Vilius Žalpys, už Atlanto gimęs lietuvis, jau daug metų besirūpinantis tautiečių atminimo išsaugojimu. Dainavos stovyklavietėje išgirdusi Viliaus pasakojimą apie lietuvių kapines, tuo užsidegė ir Marija Čyvaitė. Ši mergina, „dipukų“ kartos palikuonė, neseniai buvo grįžusi iš…

„Esu nuostabiai padarytas“, –  šie Šventojo Rašto žodžiai Aistei Kriukelytei labai reikšmingi. Studijuodama kūno ir judesio terapiją ji ieškojo sąsajos tarp to, ką mokėsi, ir tikėjimo.  

Menininkės darbai kalba apie atmintį, laisvę, pasipriešinimą, moters patirtis ir kūną. „Manau, kad kurti santykius tarp žmonių reikia laiko, o rankdarbis šią mintį mums grąžina“, – sako kūrėja. 

Prisimenu ją taip ryškiai, lyg būtų neišblėsusi nuo tos akimirkos, kai ją išvydau. Sunku apibrėžti jos spalvą; galima teigti, kad ji apima visus aukso atspalvius – nuo šviesaus iki tamsaus ir beveik juodo, pamarginto žaliais obelų lapų šešėliais.

Ką reiškia būti mama, turint būrį vaikų, kai tavo namų durys atlapotos? Kai šalia – ir pasaulio nuvargėliai, ieškantys kelio švieson. Ir ūkis. Ir amžinai dėl Dangaus Karalystės nerimstantis vyras?..

Kada tik draugams ar naujiems pažįstamiems kalbu apie Belgiją ir noriu kuo nors juos nustebinti, būtinai paminiu, kad jau 1899 m. balandžio 29-ąją vienas belgas inžinierius savo sukurtu elektriniu automobiliu pasiekė 105,88 km/h greitį.

Pokalbis pamažu išsiskleidžia į platesnį apmąstymą apie kūrybos ir kasdienybės sámpyną, medžiagos ir idėjos santykį, skaidrumo, atgimimo ir vidinių „erdvių“ metaforas.  

„Skaitmeniniame pasaulyje veikiantis algoritmas iš esmės įrodo, kad mūsų mintys ir priimami sprendimai yra daug paprastesni, banalesni, primityvesni, nei galbūt manome. Tam tikra prasme juos lengva nuspėti ir jais manipuliuoti“, – provokuoja popiežius Pranciškus.

Pokalbyje veriasi skaudžios Dariaus senelių ir tėvelių, kuriems karo metais teko trauktis iš Lietuvos, patirtys. Liudijimai apie meilės tėvynei ugdymą išeivių šeimoje, tikrosios Lietuvos pažinimą atvykus čia dar 1989-aisiais dalyvauti Dainuojančioje revoliucijoje – Roko marše.

Oras Lietuvoje žemina žmogaus orumą, – tvirtino vienas mūsų rašytojas, išvykdamas ten, kur saulės daugiau.

Du pasakojimai apie svarbą ir prasmę gyvenimo keliu lydint savęs ieškančius jaunuolius. Apie  jiems skiriamas jėgas ir laiką, apie tai, kad geriausiai moko ne žodžiai, o buvimas kartu ir patirtis.