Tikėjimas, viltis ir meilė – teologinės dorybės, regis, šiai vargo žemelei svetimi dalykai, nepraktiški ir beverčiai kasdienybėje. Gal palikime juos religijos „profesionalams“?
Jūratė MIcevičiūtė
Jūratė Micevičiūtė. Nykštukai ant milžinų pečių: kokiu tikėjimu remiame savo pasirinkimus?
Kiekvienas savo gyvenimą neišvengiamai grindžiame tikėjimu, o vadinti save netikinčiu yra paprasčiausiai netikslu, nes tai – neįmanoma.
Jūratė Micevičiūtė. Sovietinės buities ir meno pilkuma gražiajame Dievo pasaulyje
Visose sovietijose žmonės nuo mažens išmoksta neišsiskirti: atrodyti „kaip visi“, susilieti su minia, likti nepastebėtam.
Jūratė Micevičiūtė. Ar katalikui dera siekti sėkmės versle?
Jei visas šis paveldas – tik naivuolių paikumo ir / ar gudragalvių nuodėmės vaisius, tai kodėl tiek daug šventųjų išsiskyrė neįtikėtinu gebėjimu skaičiuoti ir itin pelningai naudoti pinigus?
Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris: apie vilties daigų puoselėjimą
Vilties metai mus kviečia žvelgti kitaip – nepaneigiant siaubo, bet kartu įsižiūrint į vilties daigus, dygstančius pro griuvėsius.
Jūratė Micevičiūtė. Kartu ar po vieną: kiek mokame už bendrystę ir… ar dar sutinkame mokėti?
Tuo pat metu būti atskirai ir kartu įmanoma kvantinėms dalelėms, bet ne žmonėms, tačiau mes, žinoma, norime džiaugtis abiem: ir atskirumo teikiama laisve, ir bendrystėje išgyvenamu saugumu.
Jūratė Micevičiūtė. Princesė ant žirnio: „laisvė“ – mūsų laikų raktažodis
Dar prieš penkis šimtmečius niekam nerūpėjęs žodis „laisvė“ nuo Renesanso virto universaliu raktažodžiu.
Jūratė Micevičiūtė. Praktinė dvasingumo nauda
Mums yra gyvybiškai svarbu, kad šių sričių specialistai dirbtų kruopščiau, nei įžodina ką tik pasirašytos sutarties punktai, o dar geriau – jei jis laikytųsi antrojo Kristaus nurodyto įsakymo: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 39).
Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris: apie laisvę būti savimi
Pasirodė žiemai skirtas žurnalo „Kelionė“ numeris. Jame šįkart kalbame apie laisvę būti savimi ir prabangą sustoti kasdienybės tėkmėje.
Jūratė Micevičiūtė. Dovanų dovana: dosnioji meilė
Meilė atrodo suprantama ir įprasta kaip oras, kuriuo kvėpuojame, tad kiekvienas „žinome“, kas tai yra, o kur dar įmantrūs filosofų, teologų ir poetų apibrėžimai, užimantys kilometrus knygų lentynų.