Įgyvendinant projektą „Įkvėpimai“ siekiama ugdyti kritinį visuomenės mąstymą, liudyti vertybinius pasirinkimus žmonių gyvenime, skatinti kūrybiškumą, kuris pagrįstas laisvės, tolerancijos ir pilietiškumo principais. Pasitelkiant gilius pokalbius su kūrėjais, originalius tekstus įvairiomis temomis stengiamasi atskleisti meno gyvybingumą, pasireiškiantį tiek visuomeniniuose procesuose, tiek asmeniniuose pasirinkimuose.
Projektą „Įkvėpimai“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“.
Pokalbis su Antanu Balsiu. „Laimė ateina, kai esi dėkingas“
Sunki vaikystė, traumuojamos patirtys Bažnyčioje ir kelionė į atleidimą, tarnyba kariuomenėje, pelningas verslas, atvedęs į dvasinį bankrotą, priklausomybės maitinamas noras mirti ir sveikimo kelionė…
Pastatą skaityti tarsi knygą. Pokalbis su Marija Drėmaite
Ar dažnai susimąstome, kas ir kaip formavo mūsų aplinką – pastatus, gatves, aikštes ir skverus? Kokiomis aplinkybėmis visa tai atsirado?
Diak. Benas Ulevičius: „Kai gimė dukra, staiga visa teologija tapo aiški“
Su Benu kalbamės apie tris gyvenimo ir tarnystės sritis, kuriose jis šiandien dovanoja save kitiems: dėstydamas teologiją, gyvendamas šeimos gyvenimą ir tarnaudamas Bažnyčiai kaip nuolatinis diakonas.
„Demokratinės vertybės svarbiau už karjerą“. Pokalbis su S. Petuškova ir A. Šaporovu
Baltarusių menininkų sutuoktinių pora prieš daugiau nei trejus metus suprato neturį jokio pasirinkimo – privalą pasiimti svarbiausius daiktus ir bėgti neatsigręžiant, antraip bus sulaikyti už Lukašenkos režimą kritikuojančius meno kūrinius.
SAV: 12 žingsnių kelionė į gebėjimą dalintis artumu
SAV draugija vienija ne tik alkoholizmo paliestoje šeimoje užaugusius asmenis, bet ir visus disfunkcinėse šeimose augusius žmones.
Mark Manson. Kai kurių svajonių siekti nereikėtų. Kodėl?
Mums kalė į galvą, kad visad turėtume siekti savo svajonių, visad veikti tai, kam jaučiame aistrą, visad siekti tokios realybės, kuri – esame tuo tikri – padarys mus laimingus.
Regimantas Tamošaitis. Viltinga žemės kelionė
Keliauti yra smagu, kelionėje išsilaisvina vaizduotė ir jausmai, nes žmogus savo žygyje pabėga nuo rutinos, nuo įgrisusios aplinkos. Kelionė visada veda kažkur į paslaptingą tolį, kuriame šviečia laimės viltis.
Pulk. E. Lastauskas: „Dievas turi planą ir mus myli, tad ko mums bijoti?“
„Baimė – dažniausiai negeras, neracionalus dalykas, kurio mums, katalikams, reikėtų stengtis vengti. Emocijos ir jausmai yra kaip prieskoniai. Gerai, jeigu jų patiekale yra, bet jeigu vien jie…“ – juokiasi pulkininkas Eugenijus Lastauskas.
Dirigento užduotis – sukelti klausytojui estetinę patirtį. Pokalbis su Imantu Jonu Šimkumi
„Dirigavimas tuo ir žavus, kad dirigentas, neišleisdamas jokio garso, rankomis tarsi liečia pačią muziką“, – sako dirigentas, kompozitorius dr. Imantas Jonas Šimkus.
(Ne)patogūs pokalbiai
Ramunė ir Arūnas Maziukai jau daugiau kaip dešimtmetį palydi poras. Baigę Šeimos pedagogikos akademijos dvejų metų studijų programą sutuoktiniams, paremtą katalikų kunigo Jozefo Kentenicho mokymu, jie veda sužadėtinių kursus, rekolekcijas.
Vanda Juknaitė. Kalbos pamokos
Negalėjau suprasti, kodėl to, kas svarbiausia, nesugebu, neįmanoma ištarti. Kodėl kalba nuščiūva. Kodėl tyla, pauzė yra iškalbingesnė už žodžius. Nežinau, ar man pavyks pasakyti tai, ką noriu pasakyti.
Giedrius Tamaševičius. Žąsinėlis Vilis ir religinės kalbos pamokos
Kadangi religiją ir toliau įprasta laikyti privačiu, intymiu reikalu, atviras liudijimas apie tikėjimo patirtis vis dar gali skambėti kaip kažkas nepadoraus, nebent būtų kalbama apie „dvasingumą“ ar tikėjimą, „kad yra kažkas aukščiau“.
Antanas Šimkus. Neprarasti vilties
Svarbiausia yra neprarasti vilties. Ko gero, tai buvo giliausiai širdin įkritę žodžiai, išgirsti iš brolio pranciškono tą akimirką, kai viskas atrodė juodžiausia. Paprastas pasakymas, be įmantrybių, primygtinių siūlymų ką nors keisti ar dirbtinai nepasiduoti. Ir tuo metu to labai reikėjo.
Suaugę alkoholikų vaikai – kas tai?
SAV nariai gali būti ir suaugę žmonės iš šeimų, kuriose nebuvo vartojama nei alkoholio, nei narkotikų, tačiau čia jie patyrė prievartą, apleistumą, nepriežiūrą ar nesveiką elgesį.
Agnė Žagrakalytė. (Antras) didžiausias iš belgų ir gydomieji rašikliai
Nebuvo tai nei klusnus, nei gerutis berniukas. Užsispyręs ir nesitvardantis, kuriam motina, netekusi kantrybės, šliūkšteldavo ant galvos šalto vandens, kad nustotų rėkęs.
Jūratė Micevičiūtė. Praktinė dvasingumo nauda
Mums yra gyvybiškai svarbu, kad šių sričių specialistai dirbtų kruopščiau, nei įžodina ką tik pasirašytos sutarties punktai, o dar geriau – jei jis laikytųsi antrojo Kristaus nurodyto įsakymo: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 39).
Jurga Dapkevičienė. Išgyventi mirtį
Auditorijoje uždavus klausimą, kokie yra svarbiausi žmogaus gyvenimo įvykiai, tradiciškai įvardinami: gimimas, vedybos ir mirtis. Vis dėlto akivaizdu, kad kasdienybėje mirties vis mažiau, o jei ji ir pasirodo, tai nebent kaip likimo akibrokštas ar tragiškas atsitiktinumas.
Juozas Gaižauskas. Kai šalimais šypsosi Pranciškus…
Tas Kelias prasidėjo maždaug prieš 800 metų, kai laikas ir pinigai gyveno atskirus gyvenimus. Tada žmonės didesnę bažnyčią ar katedrą sugebėdavo statyti šimtus metų ir niekam tai nekėlė nuostabos.
Didelės šeimos paslaptys: nuo meilės iki finansų
Mūsų pašnekovų žurnalisto Aurimo Perednio ir mokytojos Eglės Danilevičienės šeimos yra daugiavaikės. Tėvai neslepia, kad daugiavaikė šeima kelia iššūkių, tačiau jos pilnatvė yra ir beribio džiaugsmo šaltinis.
Viktorija Voidogaitė, CC. Babos istorija apie liežuvį
Baba – visų kartų moterų sukaupta išmintis, kuri yra gyva. Ir, manau, ypač dabar turime ja kliautis. Su amžiumi šis jausmas stiprėja, leisdamas iš perspektyvos pažvelgti į tai, kas vyksta, ir priimti tai, ko negali pakeisti.
Pokalbis su Gian Luca Demarco. „Norėjau išgelbėti pasaulį, bet Lietuva išgelbėjo mane“
Lietuvoje jau beveik du dešimtmečius gyvenančio italo Gian Lucos Demarco didžiausia svajonė kadaise buvo turėti jaukų knygynėlį ir mažą namelį kalnuose. „Bet su Dievu įdomiau neplanuoti“, – juokiasi jis.
Faustina Elena Andrulytė, SF. Nesudegantis mimozos krūmas. Camino Primitivo
Vieną rytą Vilniuje išgirdau keistą muziką. Ji priminė dūdmaišių orkestrą. Ir… Santiago de Kompostelos katedros prieigose piligrimus sveikinančius garsus.
Agnė Žagrakalytė. Šventųjų valgiaraščiai
Perspėjimas skaitysiantiems: tai nėra rimtas straipsnis, tad jei esate ne linksmai, o rūsčiai nusiteikę geriau jo neskaityti. Viena vertus, aš nieko neprikūriau ir neišgalvojau, bet jautresnius gali papiktinti prieš šimtus metų rašytos istorijos, kuriomis remiuosi.
Jūratė Micevičiūtė. Dovanų dovana: dosnioji meilė
Meilė atrodo suprantama ir įprasta kaip oras, kuriuo kvėpuojame, tad kiekvienas „žinome“, kas tai yra, o kur dar įmantrūs filosofų, teologų ir poetų apibrėžimai, užimantys kilometrus knygų lentynų.
Laura Sintija Černiauskaitė. Atiduoti savo saulę
Kasmet nuo pat pirmųjų saulės pažvelgimų drąsiai atkišu jai veidą, nebodama jokių perspėjimų apie pavojus. Iki šiol nieko blogo ji man nepadarė; laukiu jos ir pasitikiu ja; juntu, kad mudvi panašesnės negu pasakoja mokslas.
Giedrius Tamaševičius. Apie pašaukimą giedoti grigališkąjį choralą
Prieš kelerius metus vienoje mokykloje pavadavau vienuoliktokų tikybos mokytoją. Nors per pirmąją pamoką kalbėjomės apie įvairias Bažnyčios gyvenimo aktualijas, galiausiai mokinių buvau paprašytas pasidalyti savo žiniomis apie… Koraną. Pasirodo, prieš pamoką buvau jiems pristatytas kaip žmogus, gerai išmanantis choralą, tik tas žodis mokiniams, matyt, dar neatrodė girdėtas.
Ar susikalbame meilės kalba?
Esame labai skirtingi, nes skiriasi mūsų patirtys, įpročiai, požiūris į save ir pasaulį. Kalbame kalba, kurią girdėjome nuo vaikystės, kurią vartojame kasdien, o gal mokomės užsienio kalbų, kad geriau pažintume pasaulį, jo geopolitinius, visuomeninius, kultūrinius skirtumus, galėtume bendrauti su įvairiomis kalbomis kalbančiais asmenimis, domėtis jų kultūra, literatūra, diskutuoti įvairiais klausimais.
Kun. Mozė Mitkevičius. Kaip danguje, taip ir žemėje…
„Kelionė“ 2024 m. Nr. II (30) Diena iš dienos be ypatingų pastangų kartojant „Tėve mūsų“ žodžius pasiduodama rutina tapusiam jos rečitavimui, visiškai pasitikint nugludintu maldos turiniu. Tačiau it žirniai beriami žodžiai gali suskambėti naujai vos atsikvėpus neįprastoje pauzėje ar juolab ėmus mąstyti apie ką tik ištartų žodžių prasmę. Kaip danguje,…
Kun. Kęstutis Dvareckas. Drąsa mylėti save
„Kelionė“ 2024 m. Nr. II (30) Džiugioje prisikėlimo realybėje pumpurais pražydęs kryžiaus medis nuolat mums primena: meilė turi savo kainą. Ji neatsiejama nuo skausmo. Galbūt dėl to kai kurie iš mūsų vengdami mylėti mėgina šį troškulį malšinti sekliu vartotojiškumu. Kai pamilstame žmogų, prie gražiųjų jo savybių, ypač išryškėjančių įsimylėjus, pridedame savo…