Įgyvendinant projektą „Įkvėpimai“ siekiama ugdyti kritinį visuomenės mąstymą, liudyti vertybinius pasirinkimus žmonių gyvenime, skatinti kūrybiškumą, kuris pagrįstas laisvės, tolerancijos ir pilietiškumo principais. Pasitelkiant gilius pokalbius su kūrėjais, originalius tekstus įvairiomis temomis stengiamasi atskleisti meno gyvybingumą, pasireiškiantį tiek visuomeniniuose procesuose, tiek asmeniniuose pasirinkimuose.
Projektą „Įkvėpimai“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“.
Mark Manson. Kai kurių svajonių siekti nereikėtų. Kodėl?
Mums kalė į galvą, kad visad turėtume siekti savo svajonių, visad veikti tai, kam jaučiame aistrą, visad siekti tokios realybės, kuri – esame tuo tikri – padarys mus laimingus.
(Ne)patogūs pokalbiai
Ramunė ir Arūnas Maziukai jau daugiau kaip dešimtmetį palydi poras. Baigę Šeimos pedagogikos akademijos dvejų metų studijų programą sutuoktiniams, paremtą katalikų kunigo Jozefo Kentenicho mokymu, jie veda sužadėtinių kursus, rekolekcijas.
Jūratė Micevičiūtė. Praktinė dvasingumo nauda
Mums yra gyvybiškai svarbu, kad šių sričių specialistai dirbtų kruopščiau, nei įžodina ką tik pasirašytos sutarties punktai, o dar geriau – jei jis laikytųsi antrojo Kristaus nurodyto įsakymo: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 39).
Viktorija Voidogaitė, CC. Babos istorija apie liežuvį
Baba – visų kartų moterų sukaupta išmintis, kuri yra gyva. Ir, manau, ypač dabar turime ja kliautis. Su amžiumi šis jausmas stiprėja, leisdamas iš perspektyvos pažvelgti į tai, kas vyksta, ir priimti tai, ko negali pakeisti.
Ar susikalbame meilės kalba?
Kalbame ne tik žodžiais. Turime ir įprastų veikimo bei išraiškos būdų. Tai, kaip mylime, priklauso nuo to, kaip buvome mylimi vaikystėje, kokių pavyzdžių matėme, kokių meilės kalbos būdų išsiugdėme.
Pokalbis su Gian Luca Demarco. „Norėjau išgelbėti pasaulį, bet Lietuva išgelbėjo mane“
Lietuvoje jau beveik du dešimtmečius gyvenančio italo Gian Lucos Demarco didžiausia svajonė kadaise buvo turėti jaukų knygynėlį ir mažą namelį kalnuose. „Bet su Dievu įdomiau neplanuoti“, – juokiasi jis.
Dirigento užduotis – sukelti klausytojui estetinę patirtį. Pokalbis su Imantu Jonu Šimkumi
„Dirigavimas tuo ir žavus, kad dirigentas, neišleisdamas jokio garso, rankomis tarsi liečia pačią muziką“, – sako dirigentas, kompozitorius dr. Imantas Jonas Šimkus.
Vanda Juknaitė. Kalbos pamokos
Negalėjau suprasti, kodėl to, kas svarbiausia, nesugebu, neįmanoma ištarti. Kodėl kalba nuščiūva. Kodėl tyla, pauzė yra iškalbingesnė už žodžius. Nežinau, ar man pavyks pasakyti tai, ką noriu pasakyti.
Renata Šerelytė. Iš Dangaus atminties
Laisvė būti savimi… ką gi iš tiesų tai reiškia? Ši frazė negali būti taip paprastai suvokiama – juk žmonės iki užkimimo ginčijasi, kas iš tiesų yra laisvė.
Birutė Jonuškaitė. Pliusiukai ar kryželiai
Tai buvo vakaras Rašytojų klube. Įteikiama Trijų Karalių premija. Laureatą kalbino žinoma, literatūros vakaruose retai dalyvaujanti rašytoja.
Agnė Žagrakalytė. Švarkuotas šventasis, arba Politikas su nematoma sutana
Nežinomybėn žingsnį jis žengė tokį, kad Europos Sąjungos šalys tarpusavy nekariauja jau beveik 80 metų – tiek tarpusavio taikos metų, kiek dar nėra buvę.
Jūratė Micevičiūtė. Princesė ant žirnio: „laisvė“ – mūsų laikų raktažodis
Dar prieš penkis šimtmečius niekam nerūpėjęs žodis „laisvė“ nuo Renesanso virto universaliu raktažodžiu.
Žmonės, galintys išgyventi apokalipsę. Pokalbis su Rita Urbonaite
Gali būti, kad tokių asmenų aplinkoje yra gerokai daugiau, negu manome. Tai gali būti kūrybingi ir net genialūs žmonės, kurių smegenys tiesiog veikia kitaip.
Botanikas Mindaugas Lapelė: „Mano misija – žiūrintiems padėti pamatyti“
„Netikėtai pasidariau populiarus. Tai mane šiek tiek slegia, nes kartu didėja ir tenkanti atsakomybė.“
Kūnas – sielos namai, rūbas – kūno namai. Pokalbis su dizainere Dovile Gudačiauskaite
Profesionali tekstilės menininkė ir drabužių dizainerė – energinga ir veikli kūrėja, lengvai žongliruojanti tarp asmeninių konceptualių parodų, kostiumų teatro spektakliams kūrimo ir dėstymo Vilniaus dailės akademijoje.
„Keliavimas manyje išugdė nuolankumą“. Pokalbis su Aušriu Matoniu
„Kelionės“ skaitytojams jis pasakoja apie tai, kaip muzikologija padėjo įsižiebti aistrai keliauti, atskleidžia, kaip rasti draugų bet kurioje pasaulio vietoje, kokias kalbas svarbu mokėti norint keliauti po pasaulį.
Vienatvės epidemija: esame taip arti ir taip toli vienu metu
Kalbėdami apie vienatvę kaip apie problemą, kalbame apie gilų vienišumo jausmą, socialinę izoliaciją.
„Man labai svarbus žodis – „tarp“. Pokalbis su Rasa Jundulaite
Juvelyrikos kūryboje menininkei svarbus ne tiek pats medžiagiškumas, ne tiek estetinė papuošalo vertė, kiek jo kuriama prasmė.
Kun. Kęstutis Dvareckas. Laisvė būti savimi
Visiems ilgėliau pagyvenusiems pasaulyje po nuopuolio iškyla didesnis ar mažesnis savęs priėmimo iššūkis.
Aktorius Giedrius Savickas: „Esu pasislėpęs žmogus“
Daugybė teatro ir kino vaidmenų, gausybė linksmai nuoširdžių interviu ir tinklalaidžių apgyvendina Giedrių mūsų namų ekranuose.
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė: „Svarbu kas vakarą melsti stebuklo“
Pasak Sigitos, anksčiau, dirbdama su meniniais, kultūriniais projektais, ji laikėsi nuostatos „noriu laimėti“, o diplomatinėje tarnyboje ne visada ar nebūtinai greitai galima pasiekti pergalę.
Indrė Gaskaitė: „Gydytojai Viešpatį manyje užsiuvo“
Pasitempusi, su gražia rožine suknele ir ką tik padarytu makiažu Indrė džiaugsmingai pozuoja žurnalo fotografei. Parke praeivių žvilgsniai krypsta į ją.
Faustina Elena Andrulytė, SF. Nesudegantis mimozos krūmas. Camino Primitivo
Vieną rytą Vilniuje išgirdau keistą muziką. Ji priminė dūdmaišių orkestrą. Ir… Santiago de Kompostelos katedros prieigose piligrimus sveikinančius garsus.
Jurga Dapkevičienė. Išgyventi mirtį
Auditorijoje uždavus klausimą, kokie yra svarbiausi žmogaus gyvenimo įvykiai, tradiciškai įvardinami: gimimas, vedybos ir mirtis. Vis dėlto akivaizdu, kad kasdienybėje mirties vis mažiau, o jei ji ir pasirodo, tai nebent kaip likimo akibrokštas ar tragiškas atsitiktinumas.
Pokalbis su Antanu Balsiu. „Laimė ateina, kai esi dėkingas“
Sunki vaikystė, traumuojamos patirtys Bažnyčioje ir kelionė į atleidimą, tarnyba kariuomenėje, pelningas verslas, atvedęs į dvasinį bankrotą, priklausomybės maitinamas noras mirti ir sveikimo kelionė…
Pastatą skaityti tarsi knygą. Pokalbis su Marija Drėmaite
Ar dažnai susimąstome, kas ir kaip formavo mūsų aplinką – pastatus, gatves, aikštes ir skverus? Kokiomis aplinkybėmis visa tai atsirado?
Diak. Benas Ulevičius: „Kai gimė dukra, staiga visa teologija tapo aiški“
Su Benu kalbamės apie tris gyvenimo ir tarnystės sritis, kuriose jis šiandien dovanoja save kitiems: dėstydamas teologiją, gyvendamas šeimos gyvenimą ir tarnaudamas Bažnyčiai kaip nuolatinis diakonas.
„Demokratinės vertybės svarbiau už karjerą“. Pokalbis su S. Petuškova ir A. Šaporovu
Baltarusių menininkų sutuoktinių pora prieš daugiau nei trejus metus suprato neturį jokio pasirinkimo – privalą pasiimti svarbiausius daiktus ir bėgti neatsigręžiant, antraip bus sulaikyti už Lukašenkos režimą kritikuojančius meno kūrinius.
SAV: 12 žingsnių kelionė į gebėjimą dalintis artumu
SAV draugija vienija ne tik alkoholizmo paliestoje šeimoje užaugusius asmenis, bet ir visus disfunkcinėse šeimose augusius žmones.
Regimantas Tamošaitis. Viltinga žemės kelionė
Keliauti yra smagu, kelionėje išsilaisvina vaizduotė ir jausmai, nes žmogus savo žygyje pabėga nuo rutinos, nuo įgrisusios aplinkos. Kelionė visada veda kažkur į paslaptingą tolį, kuriame šviečia laimės viltis.
Pulk. E. Lastauskas: „Dievas turi planą ir mus myli, tad ko mums bijoti?“
„Baimė – dažniausiai negeras, neracionalus dalykas, kurio mums, katalikams, reikėtų stengtis vengti. Emocijos ir jausmai yra kaip prieskoniai. Gerai, jeigu jų patiekale yra, bet jeigu vien jie…“ – juokiasi pulkininkas Eugenijus Lastauskas.
Giedrius Tamaševičius. Žąsinėlis Vilis ir religinės kalbos pamokos
Kadangi religiją ir toliau įprasta laikyti privačiu, intymiu reikalu, atviras liudijimas apie tikėjimo patirtis vis dar gali skambėti kaip kažkas nepadoraus, nebent būtų kalbama apie „dvasingumą“ ar tikėjimą, „kad yra kažkas aukščiau“.
Antanas Šimkus. Neprarasti vilties
Svarbiausia yra neprarasti vilties. Ko gero, tai buvo giliausiai širdin įkritę žodžiai, išgirsti iš brolio pranciškono tą akimirką, kai viskas atrodė juodžiausia. Paprastas pasakymas, be įmantrybių, primygtinių siūlymų ką nors keisti ar dirbtinai nepasiduoti. Ir tuo metu to labai reikėjo.
Suaugę alkoholikų vaikai – kas tai?
SAV nariai gali būti ir suaugę žmonės iš šeimų, kuriose nebuvo vartojama nei alkoholio, nei narkotikų, tačiau čia jie patyrė prievartą, apleistumą, nepriežiūrą ar nesveiką elgesį.
Agnė Žagrakalytė. (Antras) didžiausias iš belgų ir gydomieji rašikliai
Nebuvo tai nei klusnus, nei gerutis berniukas. Užsispyręs ir nesitvardantis, kuriam motina, netekusi kantrybės, šliūkšteldavo ant galvos šalto vandens, kad nustotų rėkęs.
Juozas Gaižauskas. Kai šalimais šypsosi Pranciškus…
Tas Kelias prasidėjo maždaug prieš 800 metų, kai laikas ir pinigai gyveno atskirus gyvenimus. Tada žmonės didesnę bažnyčią ar katedrą sugebėdavo statyti šimtus metų ir niekam tai nekėlė nuostabos.
Didelės šeimos paslaptys: nuo meilės iki finansų
Mūsų pašnekovų žurnalisto Aurimo Perednio ir mokytojos Eglės Danilevičienės šeimos yra daugiavaikės. Tėvai neslepia, kad daugiavaikė šeima kelia iššūkių, tačiau jos pilnatvė yra ir beribio džiaugsmo šaltinis.
Agnė Žagrakalytė. Šventųjų valgiaraščiai
Perspėjimas skaitysiantiems: tai nėra rimtas straipsnis, tad jei esate ne linksmai, o rūsčiai nusiteikę geriau jo neskaityti. Viena vertus, aš nieko neprikūriau ir neišgalvojau, bet jautresnius gali papiktinti prieš šimtus metų rašytos istorijos, kuriomis remiuosi.
Jūratė Micevičiūtė. Dovanų dovana: dosnioji meilė
Meilė atrodo suprantama ir įprasta kaip oras, kuriuo kvėpuojame, tad kiekvienas „žinome“, kas tai yra, o kur dar įmantrūs filosofų, teologų ir poetų apibrėžimai, užimantys kilometrus knygų lentynų.
Laura Sintija Černiauskaitė. Atiduoti savo saulę
Kasmet nuo pat pirmųjų saulės pažvelgimų drąsiai atkišu jai veidą, nebodama jokių perspėjimų apie pavojus. Iki šiol nieko blogo ji man nepadarė; laukiu jos ir pasitikiu ja; juntu, kad mudvi panašesnės negu pasakoja mokslas.
Giedrius Tamaševičius. Apie pašaukimą giedoti grigališkąjį choralą
Prieš kelerius metus vienoje mokykloje pavadavau vienuoliktokų tikybos mokytoją. Nors per pirmąją pamoką kalbėjomės apie įvairias Bažnyčios gyvenimo aktualijas, galiausiai mokinių buvau paprašytas pasidalyti savo žiniomis apie… Koraną. Pasirodo, prieš pamoką buvau jiems pristatytas kaip žmogus, gerai išmanantis choralą, tik tas žodis mokiniams, matyt, dar neatrodė girdėtas.
Kun. Mozė Mitkevičius. Kaip danguje, taip ir žemėje…
„Kelionė“ 2024 m. Nr. II (30) Diena iš dienos be ypatingų pastangų kartojant „Tėve mūsų“ žodžius pasiduodama rutina tapusiam jos rečitavimui, visiškai pasitikint nugludintu maldos turiniu. Tačiau it žirniai beriami žodžiai gali suskambėti naujai vos atsikvėpus neįprastoje pauzėje ar juolab ėmus mąstyti apie ką tik ištartų žodžių prasmę. Kaip danguje,…
Kun. Kęstutis Dvareckas. Drąsa mylėti save
„Kelionė“ 2024 m. Nr. II (30) Džiugioje prisikėlimo realybėje pumpurais pražydęs kryžiaus medis nuolat mums primena: meilė turi savo kainą. Ji neatsiejama nuo skausmo. Galbūt dėl to kai kurie iš mūsų vengdami mylėti mėgina šį troškulį malšinti sekliu vartotojiškumu. Kai pamilstame žmogų, prie gražiųjų jo savybių, ypač išryškėjančių įsimylėjus, pridedame savo…