Irena Vaišvilaitė. Šventieji metai ir religinis turizmas  

Šventuosius 2025 metus popiežius Pranciškus paskyrė Vilčiai – teologinei arba Didžiajai tikėjimo dorybei.

Jūratė Micevičiūtė. Nykštukai ant milžinų pečių: kokiu tikėjimu remiame savo pasirinkimus?

Kiekvienas savo gyvenimą neišvengiamai grindžiame tikėjimu, o vadinti save netikinčiu yra paprasčiausiai netikslu, nes tai – neįmanoma.

Rasa Samuolytė. „Duoti atsikąsti savo obuolio“

„Vis labiau patiriu, kad nėra nereikšmingų pokalbių, nėra nereikšmingų dalykų. Pokalbis apie nieką, apie tai, ką jau šimtą kartu su tuo pačiu žmogumi kalbėjaisi, yra vertingas tuo, kad tu ir vėl su tuo žmogumi gali būti.“

Lakštingalos giesmė tremties naktį. Pokalbis su Terese Rubšyte-Ūksiene

Gyvenimo liudijimas: apie laisvės kovas, ryšius su partizanais, čia užgimusią pirmąją meilę, o drauge – apie persekiojimus, teismus ir tardymus, ilgesio kupinas dienas Sibire ir grįžimą į vis dar sovietinę Lietuvą.

Literatūra, gimstanti iš slėpinio. Apie norvegų rašytoją Joną Fosse

Šiais ekumenizmo laikais neįprasta girdėti apie konvertitus – žmones, pereinančius iš vienos krikščioniškos konfesijos į kitą.

Agnė Žagrakalytė. Karingi šventieji ir karo kapelionai: laiminantys ir palaimintieji

Pirmaisiais Bažnyčios amžiais atsirado nemažai kankinių – kareivių, kuriems netrukus priskirta globoti įvairius kariuomenių dalinius.

Jūratė Micevičiūtė. Sovietinės buities ir meno pilkuma gražiajame Dievo pasaulyje

Visose sovietijose žmonės nuo mažens išmoksta neišsiskirti: atrodyti „kaip visi“, susilieti su minia, likti nepastebėtam.

Gabrielius E. Klimenka, OP. Jėzaus Kristaus išgyvenimo įgūdžiai

Gyvenimas senovės Palestinoje buvo kupinas iššūkių, ir net paprasti žmonės, tarp jų ir  Jėzus, turėjo mokėti svarbių išgyvenimo įgūdžių.

Jūratė Micevičiūtė. Ar katalikui dera siekti sėkmės versle?

Jei visas šis paveldas – tik naivuolių paikumo ir / ar gudragalvių nuodėmės vaisius, tai kodėl tiek daug šventųjų išsiskyrė neįtikėtinu gebėjimu skaičiuoti ir itin pelningai naudoti pinigus?

Jurgita Jasponytė ir Marius Burokas. Matyti saulėlydžius ir saulėtekius 

Du poetai. Skirtingi ir tuo pačiu – labai panašūs. Bet argi kitaip Jurgita Jasponytė ir Marius Burokas galėtų išbūti šalia vienas kito ir sunkiausiomis dienomis, ir nepaprastos laimės akimirkomis?