„Lietuva – žalia šalis, išlaikiusi daug natūralios, taip pat laukinės gamtos teritorijų, turinti savitą kraštovaizdį su daugybe vandens telkinių ir pažintinio turizmo plėtojimo potencialą. Ganėtinai didelė kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė mažame plote, unikali gamta, retos augalų ir gyvūnų rūšys, jų buveinės, gamtos ir kultūros paveldo objektai – mūsų krašto turtai, kuriuos galime išvysti apsilankę nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose.
Norint juos pažinti, toli važiuoti nereikia. Gamtinių teritorijų, gamtos vertybių galima rasti visai greta miestų – jų turime net ir pačioje sostinėje. O juk kitose šalyse, norint pamatyti saugomas žmogaus rankos neliestas natūralios gamtos teritorijas, tenka sukarti šimtus kilometrų“, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.
Be abejonės, tuo, kas svarbu, norisi ir būtina rūpintis bei saugoti. Vienas vis dažniau lietuvių atrandamų būdų tai daryti – dalyvauti saugomose teritorijose organizuojamose talkose, kurių žemėlapis prasidedant pavasariui skelbiamas www.vstt.lrv.lt ir www.naturalit.lt. Penktus metus gyvuojanti iniciatyva kviečia prisidėti visus norinčiuosius. Iki šiol aktyviausiomis išlieka savanorių grupės iš įvairių šalies įmonių. Vis dažniau darbdaviai suteikia darbuotojams pasirinktą skaičių apmokamų darbo dienų per metus, kurias jie gali išnaudoti savanorystei pasirinktoje srityje.
Kasmet – apie 100 talkų
Pasak A. Jasinavičiūtės, talkos yra puiki galimybė žmonėms sužinoti apie saugomų teritorijų vertę, jų funkcijas ir problemas, o dalyvavimas talkose dažnai skatina susidomėjimą gamtosauga: „Tapęs savanoriu tampi saugomos teritorijos bičiuliu – padedi ją tvarkyti, o kartu jautiesi šio gero darbo šeimininku“.
Pirmaisiais iniciatyvos metais įvyko vos 13 talkų, pritraukusių 145 dalyvius. O 2024-ieji buvo rekordiniai – surengtos net 198 talkos, kuriose dalyvavo 3850 žmonių. Vertinant visus ketverius savanorystės metus, vidutiniškai per metus surengiama apie 100 talkų, kuriose dalyvauja apie 1650 žmonių iš įvairių šalies įmonių.
„Didelė dalis šių veiklų vyko Natura 2000 teritorijose, kurios yra itin svarbios gamtinių vertybių apsaugai. Tokiose teritorijose savanorių pagalba yra ypač reikšminga – jie padeda išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti ekosistemų būklę, – tikina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė. – Talkas pradėjome organizuoti ir mes patys, nes dirbdami biuruose ir nesusipažinę su realia situacija vietoje, dažnai nesuprantame, kokių priemonių iš tiesų reikia efektyvesnei vertybių apsaugai užtikrinti.“
Besitikintys ramaus pasivaikščiojimo gamtoje, gali ir nusivilti
Dauguma talkų nereikalauja ypatingo fizinio pasirengimo, specialių žinių ar įrankių – svarbiausia noras prisidėti. Jei planuojamos intensyvesnės veiklos, pavyzdžiui, medžių sodinimas, pelkių ar infrastruktūros tvarkymas, ši informacija pateikiama veiklų žemėlapyje.
Savanorių darbą koordinuojančiais saugomų teritorijų direkcijų specialistai talkos pradžioje papasakoja apie teritoriją, gamtosaugos reikšmę, būsimą veiklą ir jos svarbą. Atvykusiuosius stengiamasi aprūpinti darbui reikalingomis priemonėmis, o jiems belieka pasirūpinti darbo pirštinėmis, patogia avalyne ir tinkamais drabužiais.
„Veiklos vyksta visais metų laikais, tačiau jų pobūdis priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, pavasarį daugiausia dėmesio skiriama miškų sodinimui, šiukšlių rinkimui, pievų tvarkymui – tai metas, kai rūpinamasi bendru aplinkos sutvarkymu. Vasarą talkos dažniausiai organizuojamos draustiniuose ar Natura 2000 teritorijose, kur šalinami invaziniai augalai, šienaujamos pievos, kertami krūmai ar remontuojami takai, stendai“, – sakė A. Jasinavičiūtė.
Paklausta, ar būna situacijų, kai savanoriauti atvykę žmonės sako tikėjęsi kitokių užduočių, ji sako, kad tokių situacijų tikrai pasitaiko: „Dažnai įsivaizdavimas apie savanorystę gamtoje būna romantizuotas – savanoriai tikisi pasyvesnės veiklos, tokios kaip pasivaikščiojimai ar lengvi darbai, tačiau užduotys dažnai reikalauja fizinių pastangų. Pavyzdžiui, invazinių rūšių naikinimo ar atvirų buveinių palaikymo darbai, kai reikia pamojuoti kirvuku, kad iškirstume pušaites, berželius ir atkurtume teritoriją paukščiams ar retų rūšių augalams.“
Kaip savanorystė keičia žmonių santykį su gamta?
„Mahatma Gandhi yra sakęs: „Savanorystė yra meilės išraiška – ne tam, kad būtume įvertinti, bet tam, kad pasaulis taptų geresnis.“ Taigi savanorystė saugomose teritorijose padeda kurti santykį su gamta. Dalyvaudami šiose veiklose žmonės tiesiogiai prisiliečia prie gamtosaugos – jie ne tik sužino apie ekosistemas ar biologinę įvairovę, bet ir savo rankomis prisideda prie jų išsaugojimo. Toks tiesioginis dalyvavimas padeda suprasti, kiek daug pastangų reikia, kad būtų išsaugota gamtos pusiausvyra“, – sako A. Jasinavičiūtė.
Be to, pasak jos, savanoriai dažnai pradeda vertinti gamtą ne tik kaip vietą poilsiui, bet ir kaip jautrią, saugotiną sistemą, už kurios būklę atsakingi esame visi: „Jie keičia savo požiūrį į kasdienius įpročius – labiau rūpinasi tvarumu, atidžiau renkasi gaminius, ima saugoti aplinką. Kartą patyrę, kas yra savanorystė, žmonės dažniausiai nori padėti dar kartą, neretai tuo noru užkrečia ir aplinkinius, pažįstamus.“ Pašnekovė pažymėjo, kad saugomų teritorijų specialistai yra itin dėkingi už žmonių skiriamą laiką ir pagalbą, kuri leidžia dar efektyviau saugoti tiek šias vertingas teritorijas, tiek jose esančias gamtos vertybes.
Parengė Aušra Čebatoriūtė
Viršelis – LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotrauka
