Kaip s. Dominykos širdyje užgimė pašaukimas rūpintis silpniausiais? Kaip per šią tarnystę ji prisijaukino mirtį ir kokias pamokas bei dovanas gauna iš ligonių, kurių palatas vadina Dievo apsireiškimo vietomis?
Projektas „Stabtelėjimai“
Oskaras Koršunovas: „Laisvas žmogus yra atviras gėriui“
„Mano karjeros pradžioje buvo labai daug pasipriešinimo. Labai daug. Nuo mėginimų nuimti spektaklius iki nuolatinės kritikos. Turbūt nėra tokio režisieriaus Lietuvoje, kuris būtų tiek kritikuotas.“
Jurga Dapkevičienė. Pabučiuok varlę, apkabink pabaisą. Apie žmogaus virsmą ir tikrumo paiešką
Ar atsimenate save, kokie buvote prieš penkerius, dešimt, penkiolika, dvidešimt metų?.. Kai buvote jaunuolis, paauglys, vaikas?.. Ar jaučiatės esąs tas pats žmogus?..
Apie mažiausią pasaulyje kaukę – klouno nosį. Pokalbis su Juste Liaugaude
„Pirmasis apsilankymas? Jautri patirtis… O Lietuvos sveikatos sistemoje tai buvo ir stiprus lūžis – juk ligoninės mūsų visai nenorėjo įsileisti“, – sakė Justė.
Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė. Neprisirišti nė prie vienos tradicijos
Pašnekovė su „Kelionės“ skaitytojais dalijasi išbandymų kupina savo gyvenimo istorija, kuri – tarsi pamoka niekada nepasiduoti ir nenustoti šypsotis.
Pokalbis su Stasiu Eidrigevičiumi. Laiminga Stasio akimirka
„Kūryba turi sklisti, kad pasaulis ją pamatytų, įvertintų, kviestų. Tačiau šis reiškinys yra sudėtingas.“
Birutė Jonuškaitė. Tarp Jono ir Adomo
Lietus pasitinka ir krikštija kiekvieną gyvastį, ragindamas ją stieptis į saulę ir augti. Klusniai kalasi daigas, praplyšta pumpuras, atsiveria žiedas.
Vytautas Toleikis. „Man įdomu tai, kas į mane nepanašu“
Apie varlinėtojo, o paskui ir jaunojo skaitytojo pasaulį, atsivėrusį „sėkmingai“ susilaužius koją, elektriko karjerą, galiausiai pasibaigusią pedagogikos studijomis Vilniuje, ypatingą meilę žydų tautai, tikėjimo kelionę ir gyvenimą keičiančius susitikimus.
Aušra Mockuvienė. Toksiniai santykiai saldūs alkstantiems meilės
Įsivaizduokite alkstantį žmogų, kuris jau seniai nieko neturėjo burnoje. Kiekvienas paprasčiausio batono kąsnis jam bus saldus kaip paties geriausio konditerio iškeptas tortas.
Laura Sintija Černiauskaitė. Būti amžėjančia moterimi
Giliai kūno smėlyje retsykiais pajuntu užpustytą avinėlį, tokią savą, smulkią, beginklę jo griaučių architektoniką. Ir manyje štai atsikartoja tas keistas, ne sykį iš vyresniųjų girdėtas: kūnas senyn, o vaiko viduje daugyn.