Vietoj kartėlio – gili vidinė įžvalga, vietoj kaltinimo – dėkingumas už daugybę Dievo meilės ženklų, parodytų ir per artimuosius, ir per pašaliečius, ir per medikus.
Kelionė
Renata Šerelytė. Vasaros šviesokaita. Keletas puslapių iš vaikystės knygos
Prisimenu ją taip ryškiai, lyg būtų neišblėsusi nuo tos akimirkos, kai ją išvydau. Sunku apibrėžti jos spalvą; galima teigti, kad ji apima visus aukso atspalvius – nuo šviesaus iki tamsaus ir beveik juodo, pamarginto žaliais obelų lapų šešėliais.
Atvertų durų dovanos. Pokalbis su Lina Talandiene
Ką reiškia būti mama, turint būrį vaikų, kai tavo namų durys atlapotos? Kai šalia – ir pasaulio nuvargėliai, ieškantys kelio švieson. Ir ūkis. Ir amžinai dėl Dangaus Karalystės nerimstantis vyras?..
Agnė Žagrakalytė. Kinijos misionierių mechanizmai: Andrius Rudamina ir keletas belgų
Kada tik draugams ar naujiems pažįstamiems kalbu apie Belgiją ir noriu kuo nors juos nustebinti, būtinai paminiu, kad jau 1899 m. balandžio 29-ąją vienas belgas inžinierius savo sukurtu elektriniu automobiliu pasiekė 105,88 km/h greitį.
Vidinių erdvių šviesa. Pokalbis su Almyra Weigel
Pokalbis pamažu išsiskleidžia į platesnį apmąstymą apie kūrybos ir kasdienybės sámpyną, medžiagos ir idėjos santykį, skaidrumo, atgimimo ir vidinių „erdvių“ metaforas.
Jūratė Micevičiūtė. Iššūkis: išlikti žmogumi dirbtinio intelekto pasaulyje
„Skaitmeniniame pasaulyje veikiantis algoritmas iš esmės įrodo, kad mūsų mintys ir priimami sprendimai yra daug paprastesni, banalesni, primityvesni, nei galbūt manome. Tam tikra prasme juos lengva nuspėti ir jais manipuliuoti“, – provokuoja popiežius Pranciškus.
Ilgas kelias… namo. Pokalbis su Mantu Jankavičiumi
Manto interviu retsykiais praslysta drąsus ir atviras prisipažinimas, kad jo gyvenimo pamatą laiko Dievas. Ir kad tik Jo glėbys barsto didžiausias dovanas: žmoną Ievą, keturis jų vaikus – Beną, Herkų, Upę ir Mortą, galimybę kurti muziką, ją atlikti, vaidinti teatre ir kine.
Jūratė Micevičiūtė. Sovietinės buities ir meno pilkuma gražiajame Dievo pasaulyje
Visose sovietijose žmonės nuo mažens išmoksta neišsiskirti: atrodyti „kaip visi“, susilieti su minia, likti nepastebėtam.
„Mano užduotis – padėti pasijausti labiau žmogumi“. Pokalbis su ses. Dominyka Violeta Slepikaite, DP
Kaip s. Dominykos širdyje užgimė pašaukimas rūpintis silpniausiais? Kaip per šią tarnystę ji prisijaukino mirtį ir kokias pamokas bei dovanas gauna iš ligonių, kurių palatas vadina Dievo apsireiškimo vietomis?
Oskaras Koršunovas: „Laisvas žmogus yra atviras gėriui“
„Mano karjeros pradžioje buvo labai daug pasipriešinimo. Labai daug. Nuo mėginimų nuimti spektaklius iki nuolatinės kritikos. Turbūt nėra tokio režisieriaus Lietuvoje, kuris būtų tiek kritikuotas.“