Apie varlinėtojo, o paskui ir jaunojo skaitytojo pasaulį, atsivėrusį „sėkmingai“ susilaužius koją, elektriko karjerą, galiausiai pasibaigusią pedagogikos studijomis Vilniuje, ypatingą meilę žydų tautai, tikėjimo kelionę ir gyvenimą keičiančius susitikimus.
Aušra Mockuvienė. Toksiniai santykiai saldūs alkstantiems meilės
Įsivaizduokite alkstantį žmogų, kuris jau seniai nieko neturėjo burnoje. Kiekvienas paprasčiausio batono kąsnis jam bus saldus kaip paties geriausio konditerio iškeptas tortas.
Adrienne von Speyr. Šventumas kasdienybėje
Jeigu žmogus susimąstytų, kiek tokių atsitiktinių minčių ir melodijų sukosi jo galvoje paskutines kelias dienas, tikriausiai nustebtų, gal netgi išsigąstų supratęs, kaip lengvai į jo vidinį pasaulį patenka ir kaip jį paveikia bereikšmiai atsitiktinumai.
Laura Sintija Černiauskaitė. Būti amžėjančia moterimi
Giliai kūno smėlyje retsykiais pajuntu užpustytą avinėlį, tokią savą, smulkią, beginklę jo griaučių architektoniką. Ir manyje štai atsikartoja tas keistas, ne sykį iš vyresniųjų girdėtas: kūnas senyn, o vaiko viduje daugyn.
Oskaras Koršunovas: „Laisvas žmogus yra atviras gėriui“
„Mano karjeros pradžioje buvo labai daug pasipriešinimo. Labai daug. Nuo mėginimų nuimti spektaklius iki nuolatinės kritikos. Turbūt nėra tokio režisieriaus Lietuvoje, kuris būtų tiek kritikuotas.“
Daiva Čepauskaitė: „Supratimas, kad kūrybai reikia dirgiklių, keičiasi su amžiumi ir branda“
Ar savo laiku pasitraukus iš aktorystės dabar ji, stebėdama repeticijas, pačiõs scenõs nėra žadinama kaip aktorė? „Aktorystės patirtis man pasitarnauja rašant, ir to visiškai pakanka“, – sako Daiva.
Jūratė Micevičiūtė. Per kančias į žvaigždes: katalikų „mazochizmas“, savigailos mada ir (ne)auginanti kančia
Kančios tema tokia kebli, kad teologai – tiek galvoti biblinio Jobo bičiuliai, tiek mūsų amžininkai – bejėgiškai skėsteli rankomis ir paskelbia skausmą ne mažesniu slėpiniu už patį Dievą.
Agnė Žagrakalytė. Pasaka beginių arba Ekskursija su stabtelėjimais
Užeikite, čia vyksta viduramžių ekskursija. Užsukite, čia tokie viduramžiai, kur jau mažiau dūmų, mat neseniai, nuo XI a., išrandamas dūmtraukio kaminas, taigi ir židinys, prie kurio gera visiems susirinkus šildytis ir pasakas sekti.
Jurga Dapkevičienė. Pabučiuok varlę, apkabink pabaisą. Apie žmogaus virsmą ir tikrumo paiešką
Ar atsimenate save, kokie buvote prieš penkerius, dešimt, penkiolika, dvidešimt metų?.. Kai buvote jaunuolis, paauglys, vaikas?.. Ar jaučiatės esąs tas pats žmogus?..
„Mano užduotis – padėti pasijausti labiau žmogumi“. Pokalbis su ses. Dominyka Violeta Slepikaite, DP
Kaip s. Dominykos širdyje užgimė pašaukimas rūpintis silpniausiais? Kaip per šią tarnystę ji prisijaukino mirtį ir kokias pamokas bei dovanas gauna iš ligonių, kurių palatas vadina Dievo apsireiškimo vietomis?