Kelionė

Jurga Dapkevičienė. Pabučiuok varlę, apkabink pabaisą. Apie žmogaus virsmą ir tikrumo paiešką 

Ar atsimenate save, kokie buvote prieš penkerius, dešimt, penkiolika, dvidešimt metų?.. Kai buvote jaunuolis, paauglys, vaikas?.. Ar jaučiatės esąs tas pats žmogus?..

Apie mažiausią pasaulyje kaukę – klouno nosį. Pokalbis su Juste Liaugaude 

„Pirmasis apsilankymas? Jautri patirtis… O Lietuvos sveikatos sistemoje tai buvo ir stiprus lūžis – juk ligoninės mūsų visai nenorėjo įsileisti“, – sakė Justė. 

Arkivysk. Visvaldas Kulbokas: „Kare daugiausiai duoti gali tie, kurie visko neteko“ 

Net turėdamas galimybę pasitraukti į saugesnį kraštą, lietuvis apsisprendė likti su ukrainiečiais ir nuolat liudyti jiems Bažnyčios artumą.

S. Faustina Elena Andrulytė. Tėvo Antano saulėgrąžos

Saulėgrąžų puokštė kvepia taika. Maža mergaitė prieina prie karsto ir šypsodamasi glosto t. Antano galvą. Niekas už ją daugiau nepasakys apie tėvelio gyvenimą. Toks yra Saulaitis. 

Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė. Neprisirišti nė prie vienos tradicijos 

Pašnekovė su „Kelionės“ skaitytojais dalijasi išbandymų kupina savo gyvenimo istorija, kuri – tarsi pamoka niekada nepasiduoti ir nenustoti šypsotis. 

Pokalbis su Stasiu Eidrigevičiumi. Laiminga Stasio akimirka

„Kūryba turi sklisti, kad pasaulis ją pamatytų, įvertintų, kviestų. Tačiau šis reiškinys yra sudėtingas.“

„Naudingesnis Lietuvai ir pasauliui esu gyvendamas JAV“. Pokalbis su Dariumi Polikaičiu 

Pokalbyje veriasi skaudžios Dariaus senelių ir tėvelių, kuriems karo metais teko trauktis iš Lietuvos, patirtys. Liudijimai apie meilės tėvynei ugdymą išeivių šeimoje, tikrosios Lietuvos pažinimą atvykus čia dar 1989-aisiais dalyvauti Dainuojančioje revoliucijoje – Roko marše.

Birutė Jonuškaitė. Buvo žiauriai graži žiema 

Oras Lietuvoje žemina žmogaus orumą, – tvirtino vienas mūsų rašytojas, išvykdamas ten, kur saulės daugiau.

Aušra Čebatoriūtė. Ugdyti vyriškumą minkštinant jaunuolių širdis 

Du pasakojimai apie svarbą ir prasmę gyvenimo keliu lydint savęs ieškančius jaunuolius. Apie  jiems skiriamas jėgas ir laiką, apie tai, kad geriausiai moko ne žodžiai, o buvimas kartu ir patirtis.

Birutė Jonuškaitė. Tarp Jono ir Adomo

Lietus pasitinka ir krikštija kiekvieną gyvastį, ragindamas ją stieptis į saulę ir augti. Klusniai kalasi daigas, praplyšta pumpuras, atsiveria žiedas.