Argi jos prigimtis nesipriešina bet kokiai prievartai? Kaip galima įsakyti meilę, kai ši sąvoka atrodo neatsiejama nuo laisvo savęs dovanojimo? Ar tikra meilė nėra spontaniška? Argi Giesmių Giesmė nekviečia nebudinti ir nežadinti ir meilės, kol ji pati neprabus (Gg 8, 4)?