Sausio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalo „Kelionė“ kūrėjais ir herojais. Renginyje įkvepiančiomis istorijomis dalinosi apaštalinis nuncijus arkivysk. Georgas Gänsweinas, pedagogas visuomenininkas Vytautas Toleikis, toksikologas prof. Robertas Badaras ir „Raudonos nosys gydytojai klounai“ atstovė aktorė Justė Liaugaudė.
„Džiaugiamės, kad turime būrį nuostabių bendrakeleivių –autorių, skaitytojų, bendradarbių, prenumeratorių, rėmėjų ir palaikytojų. Gera su jumis keliauti kartu!“ – sakė Šventosios Šeimos seserų leidžiamo žurnalo vyr. redaktorė s. Faustina Elena Andrulytė.
Vienas iš žurnalo herojų apaštalinis nuncijus Georgas Gänsweinas, su kuriuo raštu nugulęs pokalbis sulaukė itin didelio skaitytojų susidomėjimo, juokėsi: „Esu kilęs iš paties gražiausio Vokietijos krašto, bet didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenau Romoje. Kaip premiją ir padėką už visą mano darbą, gavau skyrimą dirbti į Baltijos šalis.“
Paklaustas, kuo skiriasi Kalėdų laikotarpis Romoje ir Baltijos šalyse, pašnekovas sakė: „28 metus Kalėdas švenčiau Romoje, dvejus – Vilniuje. Pirmasis skirtumas yra šaltis. Taip pat atkreipiau dėmesį į Lietuvoje labai gražius kalėdinius papuošimus, čia labai gražios Kalėdų eglės – gal net gražesnės negu Šv. Petro aikštėje, Vatikane.“ Apaštalinis nuncijus džiaugėsi, kad Lietuvoje Jėzaus gimimo šventė išgyvenama ne paviršutiniškai – čia jaučiama jos gelmė.
Pokalbio metu pašnekovas pasakojo ir apie darbo su anuomet kard. Josephu Ratzingeriu, o vėliau – pop. Benediktu XVI darbo patirtį. Pasak jo, tai tikra Dievo malonės dovana: „Visi bendradarbiavimo kartu metai paliko neišdildomą patirtį. Tai buvo ne tik intelektualinė, teologinė formacija, bet širdies, sielos ir viso to, ką galime pavadinti gyvenimu, formavimas. Ir dabar, kai pop. Benediktas XVI yra iškeliavęs pas Viešpatį, pastebiu, kad aš ne tiek meldžiuosi už jį, bet į jį, prašau jo pagalbos. Tikrai buvo atvejų, kai meldžiausi prašydamas, kad jis man pagelbėtų, netgi ir dirbant čia, Baltijos šalyse.“
Renginyje taip pat savo mintimis dalinosi Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos dorinio ugdymo (etikos) mokytojas, visuomenininkas Vytautas Toleikis. Įkūręs neformalaus ugdymo grupę „Vaikščiotojai“, jis kone kiekvieną trečiadienį su mokiniais leidžiasi į vaikščiojimus po Vilnių, atskleidžiantį savo veidą per čia sutinkamus žmones: „Tokiu būdu mano kūdikiai (16–18 metų gimnazistai) pamato, kad Vilnius yra tirštas labai šiltų, malonių žmonių. Niekada nevedu jų pas žmogų, kuris man yra bent šiek tiek nepriimtinas, visus turiu būti truputėlį įsimylėjęs.“
Jis pasakojo, kad nors tokių susitikimų tikslas yra įkvėpti moksleivius ir praplėsti jų žiūros lauką, tačiau jie neretai nustebina ir patį organizatorių: „Vaikai iš susitikimo gauna tai, ką tu pats gali prognozuoti, tačiau ir man pačiam visą laiką teikia Dievas dovanas ir netikėčiausius susitikimus. Turbūt pagrindinis mano principas – ką pats myli, tą rodyk kitiems ir dalinkis. Tai labai paprasta.“
Renginyje muzikinį pasirodymą padovanojo dainininkas Sasha Song ir pianistas Tadas Gerulskis. Dainininkas taip pat pasidalino trumpu liudijimu apie savo kovą su priklausomybėmis, mokymąsi gyventi naujai: „Šiandien aš galiu pagaliau įkvėpti ir pasakyti, kad esu laimingas ir labai dėkingas už šitą naują gyvenimą. Po reabilitacijos supratau labai daug dalykų.“
Atlikėjo liudijimas tapo puikia įžanga pokalbiui su dar vienu pašnekovu – toksikologu prof. Robertu Badaru. Jis pasakojo, kad situacija jo karjeros pradžioje ir dabar drastiškai pasikeitė: „Sovietmetis buvo gūdus laikas, kai buvo skandinama neviltis ir beviltiškumas anuomet prieinamomis priemonėmis. Jų pasirinkimas buvo labai mažas, dažniausiai tai buvo alkoholis. Tuomet buvo labai monotipiškas vaizdas, o šiandien turime visą spektrą variantų.“
Pasak pašnekovo, per jo 4 dešimtmečius siekiančią profesinę karjerą, medžiagų įvairovė visiškai pasikeitė 3 kartus. O šiuo metu jų galima suskaičiuoti daugiau nei 1000 įvairių formų haliucinogenų ir stimuliantų. „Taigi per šiuos metus nuo kelių medžiagų tyliai nukeliavome iki tūkstančio.“
Šio renginio metu buvo kalbinama ir 15-ąjį gimtadienį švenčiančios „Raudonos nosys gydytojai klounai“ organizacijos atstovė aktorė Justė Liaugaudė. Nuo pat gydytojų klounų bendruomenės įsikūrimo pradžios kartu dirbanti Justė teigia, kad jų užduotis yra padėti įvairaus amžiaus žmonėms – „<…> nuo pačių mažiausių iki labai suaugusių, kurie sako: „Oi, ne, jau ko, ko, bet klounų man šiandien tikrai nereikia.“
„Mes susitinkame su tais žmonėmis, kurie neturi nei resursų, nei energijos pakelti sau nuotaikos. Todėl esame išoriniai partneriai, kurie šiais resursais dalinasi. Žiūrint retrospektyviai, per pastaruosius 15 metų daug kas stipriai pasikeitė. Šiandien mes jau esame vieninteliai, kuriems leidžiama lydėti vaikus į operacinę, laikyti jų ranką, būti kartu, kol suveiks narkozė. O to neleidžiama net vaiko tėvams“, – sako ji.
