Aistė Stremaitytė. Vilties formos iš partizanų bunkerių
Partizaninio karo aplinkybėmis, kai oficialioji žiniasklaida tapo cenzūros įkaite ir sovietinės propagandos įrankiu, bunkerių spaustuvėse kario ir žurnalisto vaidmenys susijungė tame pačiame asmenyje.
Carlos G. Vallés, SJ. Gyventi nuolatiniame pasirinkime
Jeigu Jis renkasi tylėti, aš garbinsiu Dievą tyloje, sustiprinsiu savo budrumą, pasitelksiu savo žiburius ir eisiu toliau, visada žinodamas, kad Jis yra čia, saugodamas mane tyloje, ir kad už kažkurio kelio posūkio vėl parodys man savo veidą – jei tik judėsiu toliau.
Gydytoja Genovaitė Jusaitienė: „Be pacientų gyventi tiesiog negalėjau“
O gydytoja dirbti man buvo smagu. Jeigu 30 ligonių per dieną nepriimdavau, būdavo nei šis, nei tas. Per visus savo darbo metus neatsakiau nė vienam žmogui, iš kur jis besikreipdavo. Su siuntimu ar be, dieną ar naktį – visus priimdavau. Tiesiog negalėjau be ligonių gyventi.
Agnė Žagrakalytė. Belgiškos pasakos apie šventuosius ir jų šunis, vilkus, velnius ir alų
Daug kolekcijų turiu! Kolekcionuoju Besišypsančias Madonas visose bažnyčiose ir visuose muziejuose (išsinešu jas telefono fotoaparate), turiu jums parodyti didelę šv. Andriejaus kolekciją, turiu jums papasakoti, kaip šventieji alų virė, turiu…
Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris apie brangiausias dovanas: klausymąsi, bendrystę, atjautą
Pasirodė paskutinis šių metų žurnalo „Kelionė“ numeris. Nauja „Kelionė“ pasakoja apie brangiausias dovanas: bendrystę, atjautą, kalbėjimąsi ir klausymąsi.
Valdas Mackela. Gražiausioji Saliamono giesmė: šaknydintis į Dangų
Nors medis šaknijasi į žemę, mes esame pašaukti šanknydintis į Dangų. Kad šaknydintumėmės į Dangų, turime į jį stiebtis, o kad stiebtumėmės, turime galvoti apie dangiškus dalykus, apie tai, kas yra aukštybėje.
Ričardas Šumila: „Didžiausias džiaugsmas – gerai pavykęs spektaklis“
Gerai pavykęs spektaklis yra tuomet, kai jam pasibaigus supranti, kad ką tik įvyko kažkas įspūdingo, ko negali apsakyti žodžiais, tik patiri neapsakomą džiaugsmą.
Konspiracija kaip gyvenimo būdas. Šventosios Šeimos seserys ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika
Konspiracija, pasak s. Linos, buvo tiesiog gyvenimo būdas, be to, vykdavo net konspiraciniai mokymai ir aiškinamos instrukcijos, kaip elgtis tardymo metu.
Muzikos esmė – paliesti giliausius klodus. Pokalbis su Gerūta Griniūte
Esu įsitikinusi, kad žmogus gali labai stipriai išgyventi tikėjimą per muziką, joje pajusti tokį dieviškumą, kuris prilygtų giliausiai dvasinei patirčiai.
Renata Šerelytė. Pasirinkimo šviesa
O amžinybės didingumas šiandien įsikūnija labai paprastuose dalykuose. Mirtis įgyja tokią pat prasmę, kaip ir gyvenimas. Vertybės tampa dorybėmis. Pasirinkimas tampa neišvengiamas. Nebėra gyvenimo anapus gėrio ir blogio.
Ligita Ryliškytė, SJE. „Kur yra Dievas? Kur Jis yra?“
Masinio smurto prieš nekaltus žmones Ukrainoje akivaizdoje ne vienas mąstome apie kančios prasmę, ką reiškia Dievo ištikimos meilės pažadas šios tragedijos akivaizdoje ir ką Dievas daro (arba nedaro), atsiliepdamas į radikalaus žmogaus sukelto blogio problemą.
Laisvės kruizą prisiminus. Pokalbis su arkivyskupu Gintaru Grušu
Šis kruizas papildė kitus veiksmus, kurie buvo daromi dėl Baltijos šalių laisvės. Norint sudominti žiniasklaidą ir politikus, reikėjo iš įvairių pozicijų skelbti ir kartoti tiesą apie Baltijos tautų padėtį. Kruizas laivu tikrai buvo neįprastas būdas tą žinią skelbti.
Laura Sintija Černiauskaitė. Kad ant mūsų niekas nenukristų
Prieš visas tas baisias liepsnojančias žvaigždes ir pukšintį neištirto vandenyno dugną… Tas žmogaus trapumas tiesiog protu nesuvokiamas; gal ir gerai – juk mirčiau iš siaubo lygindama save su likusios kūrinijos „ūgiu ir smūgiu“.
Jūratė Micevičiūtė. Labiausiai pamiršta mūsų laikų dorybė – protingumas
Kai kurios dorybės yra tokios pat nepamainomos, kaip alpinistui nors vidutiniškai ištreniruoti raumenys, juolab kad į savo gyvenimo Everestą žmogus visuomet privalo užkopti pats.
„Didžioji vertybė man yra kūrybos procesas“– pokalbis su Dainiumi Trumpiu
Menininkas Dainius Trumpis, nors eksperimentuoja su pačiomis įvairiausiomis medžiagomis ir formomis, kalbėdamas apie savo kūrybą, nejučiomis grįžta į ištakas ir įvardija, jog savyje visų pirma mato tapytoją. Tai yra jo, kaip menininko, formavimosi atspirties taškas.
Danutė Lapėnaitė ir Daiva Morozovienė. Apie netektis ir gedėjimą
Visi ritualai padėdavo priimti mirtį: ir atsisveikinimas, ir palaiminimai, ir raudos. Apskritai, anksčiau mirtis buvo mažiau neigiama: visi gimdavo, visi ir mirdavo. O dabar… esame gražūs, jauni ir nemirtingi. Žmonės
Kun. Martynas Povylaitis, SC. Palaiminimas kančia: šv. Rita Kašietė
Šios visame pasaulyje žinomos šventosios istoriją brangina ir jos užtarimo šaukiasi tie, kurie patiria didelių išmėginimų ar yra patekę į, regis, neišsprendžiamas situacijas, – šv. Rita laikoma greitai išklausančia šventąja.
Liudyti Lietuvą. Pokalbis su Elze Simonkevičūte-Di Meglio
Italijos lietuvių širdimi galima vadinti Elzę Simonkevičiūtę-Di Meglio, kuri jau penkioliktus metus gyvena Romoje ir savo laiką bei jėgas dovanoja lietuvių bendruomenei.
Ses. Liucija Aušra Grybaitė, FMA. „Mūsų dienų iššūkis – negyventi sau“
Būna labai gera, kai prieina koks barzdotas vyrukas ir sako: „Laba diena. Jūs mane mokėt tikybos. Ar dar dirbat mokykloj?“ Išgirdęs, kad dirbu, sako: „Dirbkit, dirbkit, tada, kai mums šnekėjot, mes nieko nesupratom, bet dabar jau pradedu suprasti.“
Ses. Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF. Pašaukimo paieškos: tarp „noriu“ ir „reikia“
Šiandien kai kuriuose kontekstuose pati pašaukimo idėja yra mitologizuojama: pašaukimas vaizduojamas kaip idealus, iš anksto nulemtas gyvenimo kelias, kurį žmogus privalo atrasti.