Barry Schwartz. Pasirinkimų paradoksas

 „Kelionė“ 2022 m. Nr. IV

Ekonomiškai išsivysčiusios vakarų šalys turi ką pasiūlyti. Pasirinkimų begalės – ar parduotuvėje rinksiesi pieną, džinsus ar kirpimo paslaugas. Turi iš ko pasirinkti. Bet ar per didelis pasirinkimas nesuteikia ir nuovargio bei neišvengiamo nusivylimo? Ar galimybė rinktis iš tiek daug skirtingų variantų suteikia tik laisvės iliuziją, nebeatnešdama pasitenkinimo? Šią temą nagrinėja psichologijos profesorius, knygos „Pasirinkimų paradoksas“ autorius Barry Schwatz.

Ar daugiau yra geriau?

Vakarų pasaulyje vyrauja mąstymas, kad visuomenės gerovė priklauso nuo savarankiško piliečių veikimo ir laisvės rinktis. Spręsdami patys žmonės kuria sau palankesnį gyvenimą. Kuo daugiau galimybių rinktis, tuo geresnius sprendimus galime priimti. Ekonomiškai išsivysčiusios šalys siūlo vartotojams tiek daug variantų ką pirkti, kuo užsiimti, kaip atrodyti, kad, rodos, visada įmanoma rasti tobulai sau tinkamus.

Parduotuvėje, rinkdamiesi padažą salotoms, turime tiek daug pasirinkimų, kad gali apsvaigti galva. Lyginame kainas, pakuotes, kilmę, ingredientus… Kuris geriausias? Kuris labiausiai pateisins mūsų lūkesčius? Nesvarbu, kokį daiktą pirksime ar kokios paslaugos ieškosime, visur turėsime priimti sprendimus, kurį variantą pasirinkti.

Net nuėję pas gydytoją, dažnai išgirsime pasiūlymus ir variantus, ką galime daryti, kokius vaistus gerti, o galutinį sprendimą priimsime patys. Tai mūsų pačių atsakomybė. Ir laisvė, ir našta spręsti, ko tiksliai norime. Net ir tada, kai norėtųsi, kad kažkas nuspręstų už mus.

Dabar patys kasdien kuriame savo identitetą, susiduriame su vis mažiau rėminančių įsitikinimų, kokie turime būti ar kaip gyventi.

Technologiniai išradimai padeda mums nenutolti nuo darbinių reikalų, kur bebūtume. Sėdėdami koncerte ir jausdami, kaip kišenėje nuo atėjusių elektroninių laiškų vibruoja telefonas, mes priimame sprendimą, ar į tai reaguoti, ar ne. Ši situacija neabejotinai keičia mūsų buvimo kokybę, net jei telefono iš kišenės tą vakarą ir neišsitraukiame.

Bet gal galėjau geriau?

Seniau pasirinkimų buvo mažiau. Dabar nėra gyvenimo srities, kur nereiktų priimti begalės savarankiškų sprendimų. Gerai tai ar blogai?

Pasirinkimų įvairovė ir plačios galimybės turi daug privalumų, praturtinančių mūsų gyvenimą, suteikiančių daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už savo sprendimus. Apie gerąją šiuolaikinio pasaulio, leidžiančio rinktis, pusę galime kalbėti daug. Bet yra ir kita perspektyva.

Per didelis pasirinkimų skaičius ne išlaisvina, o paralyžiuoja. Variantų tiek daug, kad pradedame kelti vis didesnius lūkesčius ir siekį išsirinkti tobulai. Ir dažniausiai nusiviliame, nes mąstome, kad galbūt galėjome išsirinkti ir ką kito, galimai geresnio. Galimybių tiek daug, kad baisu praleisti šansą, o visuomet laimėti tiesiog neįmanoma.

Norime investuoti santaupas į geriausią fondą. Pasirinkti geriausią universitetą studijuoti. Atvykus savaitgaliui į didelį miestą, papietauti geriausiame restorane. Bijome suklysti ir pasirinkti neteisingai. Mintis, kad susimausime, baugina ir kelia nerimą.

Jei tą baimę nugalime ir galiausiai sprendimą priimame, greičiausiai mūsų pasitenkinimas priimtu sprendimu bus menkas, lyginant su tuo, koks jis būtų, jei būtume rinkęsi iš gerokai mažiau variantų.

Kaip dažnai ieškant geriausio filmo vakarui, tiek išvargstame, kad pats žiūrimas filmas, kurį taip ilgai rinkomės, jau nelabai ir džiugina?

Milžiniškas galimų pasirinkimų kiekis suponuoja, kad egzistuoja tobulas variantas. Jei kažkas turi trūkumų, vadinasi, galėjo būti geriau.

Ieškant su kuo nueiti į pasimatymą per tinder platformą, susiduriame su tiek daug skirtingų potencialių romantinių partnerių, kad kiekvienas sutiktas atrodo lengvai pakeičiamas į geresnį. Nes gal tai dar nėra geriausias variantas, kokį galime sau rasti?

Pasirinkimas yra praradimas

Mes aiškiai jaučiame, kad pasirinkdami vieną dalyką, atsisakome kito, kuris turi savų pliusų ir negali žinoti, ar nėra geresnis, ar kažkuo ypatingesnis. Sunku džiaugtis savo pasirinkimu, net jei jis tikrai atitinka lūkesčius, nes kartu jaučiame ir praradimo kartėlį. Gali mėgautis atostogomis Korfu saloje, bet draugės nuotraukos iš Nicos tokios gražios, kad pradedi mažiau žavėtis Graikijos paplūdimiais.

Po daugelio metų, visiškai sudėvėjus savo senus džinsus, tenka keliauti įsigyti naujų. Pardavėja išvardina tiek daug skirtingų modelių, mėlynos spalvos atspalvių, skirtingų užsegimų, kad nebeaišku, nuo ko pradėti. Galiausiai nusiperki tokius, kurie tikrai puikiai tinka. Tinka labiau nei senieji, kuriuos nešiojai tiek metų. Bet džiaugsmo nauju pirkiniu nedaug.

Turint tiek daug pasirinkimų, lūkesčiai, kokius džinsus įsigyti, gerokai išaugo. Ir galutinis pasirinkimas tikrai geras. Bet ar tikrai pakankamai geras?

Kai nieko nesitikėdavai, nes žinojai, kad nelabai yra iš ko rinktis, radęs geresnį daiktą, maloniai nustebdavai. Daiktų pertekliaus pasaulyje keliami standartai labai aukšti. Maloniai nustebti beveik neįmanoma, nes tikimasi itin daug.

Atsakomybė už pasirinkimus

Kai nėra pasirinkimo, užsisakytas dienos patiekalas nuvilia ir mintyse kaltiname restoraną, kuris negalėjo pasiūlyti kažko geresnio. Bet kai iš ilgiausio meniu išsirenki tai, kas pasirodo ne itin skanu, kaltas lieki tu pats.

Klinikinės depresijos, savižudybių mastas ekonomiškai turtingose valstybėse auga sparčiai. Nes nusivylimas savimi, kaltė ir gėda itin gaji. Žiūrint išoriškai, mums sekasi geriau nei bet kada. Bet jaučiamės tik blogiau. Nes kiekvienas „geras“ dalykas atrodo „nepakankamai geras“. Tampame savo pačių lūkesčių įkaitais ir užsidarome nelaimingų žmonių, turinčių visko apsčiai, rate.

Ar mažiau yra daugiau?

Galėti rinktis yra privilegija. Neturėti pasirinkimo – tai kentėti kažkieno kito apspręstoje paradigmoje. Šimtai pasirinkimų vietoj dešimties nebūtinai atneš daugiau pasitenkinimo.

Kai kuriose pasaulio vietose pasirinkimo yra per mažai. Galimybių perteklius – materialiai apsirūpinusio Vakarų pasaulio problema. Perteklius ne mažiau problematiškas kaip ir stygius. Kraštutinumai gimdo nelaimingas visuomenes.

Yra dalykų, kuriuos gyvenime reikia rinktis labai atsakingai. Yra sričių, kurios mus itin domina ir joms negaila skirto laiko, ir priimti sprendimai suteikia pasitenkinimą, nes pats lyginimo ir tyrinėjimo procesas būna malonus.

Bet neturėtume į visas gyvenimo sritis ir pasirinkimus žvelgti vienodai. Yra dalykų, kurie turėtų būti paprastesni ir mažiau mentaliai sekinti.

Žurnalisto paklaustas, kodėl visuomet dėvi vieną iš trijų kostiumų ir baltus marškinius, JAV prezidentas Barack Obama nusistebėjęs atsakė: „Ar bent įsivaizduojate, kiek svarbių sprendimų turiu priimti kiekvieną dieną? Tai, kokius marškinius dėvėti, neturėtų būti vienu iš jų.“

Kartais turime sustoti ir atskirti, kas mums svarbu, o kas nelabai. Ir į mažiau reikšmingus pasirinkimus žvelgti ne perfekcionistiškai, bet su nuostata, kad man tai „pakankamai gerai“. Ir to pakanka.

Parengė Dominyka Navickaitė.