Pasirodė naujas vasarai skirtas žurnalo „Kelionė“ numeris. Jame – apie svarbiausią dorybę – dosniąją meilę.
Valdas Mackela straipsnyje apie popiežiaus Benedikto XVI palikimą primena, kad mes, lietuviai, mylim viską: nuo vaikų, tėvų, mylimųjų iki… pomėgių ir maisto. (Tiesa, apie šventųjų meilę maistui skaitytojų laukia nepaprasta Agnės Žagrakalytės studija. Tik atsargiai, šįkart skaitant „Šventumo kvapsnį“ tikrai norėsis valgyti…) Na, o graikai turėjo kone dešimtį žodžių skirtingoms meilėms nusakyti. Viena įvardina draugišką meilę, kita – erotinę, dar kita meilę kitokiems nei aš, galiausiai – save dovanojanti, dieviškoji agapė, nors šis žodis dažnai teprimena suneštines vaišes po Mišių.
Taigi, kokiais būdais mes siekiame meilės ir kaip ją išreiškiame? Ar meilę galima įsakyti, kaip girdime Evangelijoje? Galiausiai, kaip iš tiesų mylėti save? Apie tai kun. Kęstučio Dvarecko, s. Ligitos Ryliškytės, Jūratės Micevičiūtės ir kitų puikių autorių tekstai.
Įstabų kelią brandžios meilės link liudija pokalbis su Antanu Balsiu, anoniminių alkoholikų legenda. Antanas pasakoja filmo juostos vertą savo gyvenimo istoriją: gimęs lietuvių emigrantų šeimoje Amerikoje išgyveno itin sunkią vaikystę: dar kūdikystėje neteko mamos, vėliau kentė tėvo alkoholizmą ir smurtą namuose. Negana to, smurtą ir prievartą patyrė katalikiškoje mokykloje bei bažnyčioje. Atlikdamas karinę tarybą NATO bazėse Antanas visiškai pasinėrė į priklausomybes. Nepaisant to, jam pavyko sukurti pelningą verslą ir tapti turtingai ir skandalingai gyvenančiu žmogumi. Tą iliustruoja vienas jo gyvenimo epizodas. Antanas pasakoja: „Turėjau įspūdingą aukso spalvos kadilaką. Vieną <…> rytą žiūriu – priekinio lango stikle įstrigus plyta, o ant variklio dangčio lūpdažiu parašyta „Fuck you, Tonny“. Negalėjau įsivaizduoti, kuri iš šimto galimų tai padarė…“
Intensyvus vartojimas ir „gyvenimas dėl savęs“ Antaną atvedė iki sprendimo pasitraukti iš gyvenimo, tačiau čia jam sukliudė netikėtas skambutis. Interviu žurnalui „Kelionė“ Antanas pasakoja apie nepaprastą gyvenimo pokytį, įkvėpusį ne tik įsijungti į Anoniminių alkoholikų gretas bei tapti priklausomybių ligų specialistu, bet ir pardavus savo verslą dar Nepriklausomybės pradžioje vykti į Lietuvą ir čia daugybę metų savanoriauti padedant priklausomiems asmenims bei steigiant anoniminių alkoholikų grupes visoje Lietuvoje.
Kas dar laukia žurnalo „Kelionė“ skaitytojų? Skiltyje „Nutylima tema“ apie karo baimę ir kvietimą į pasitikėjimą Dievo meile kviečia pulkininkas Eugenijus Lastauskas. O kun. Mozė Mitkevičius pasakoja apie tai, kaip Biblija mus moko išlikti tvirtus įvairių grėsmių akivaizdoje.
Be to, šiame numeryje rasite Giedriaus Tamaševičiaus pasidalijimą apie pašaukimą giedoti grigališkąjį choralą, tekstus apie didelės šeimos paslaptis, skirtingas meilės kalbas, psichologės Jurgos Dapkevičienės įžvalgas apie artimųjų išlydėjimą ir gedėjimą. „Pokalbiuose apie kultūrą“ – interviu su architektūros istorike Marija Drėmaite bei menininkais Sviatlana ir Andrjumi, kuriems pasirinkus demokratines vertybes teko atsisakyti karjeros Baltarusijoje ir emigruoti. Be to, skaitytojų laukia Lauros Sintijos Černiauskaitės esė „Dovanoti savo saulę“, Antano Šimkaus tekstas, kviečiantis neprarasti vilties, s. Faustinos Elenos Andrulytės, SF popieriuje nugulusios piligriminės kelionės patirtys ir gaivinantis Rimvydo Stankevičiaus poezijos lašas. Visa tai – naujausiame žurnalo „Kelionė“ numeryje.